Ar Lietuva sugebės pasinaudoti galimybėmis, kurias atveria tarptautinės prekybos augimas?
Kaip rodo skaičiai, vien per 2020 m. tarptautinės prekybos mastas pasaulyje ūgtelėjo 15 proc., o iki 2025 m. prognozuojama, kad jis augs dar 25 proc.
Kiek šio pyrago pavyks atsiriekti Lietuvai? Ar vėl gardžiausią kąsnelį atiduosime kaimynui? Kiek augančio prekybos srauto pajėgs paimti ir aptarnauti Lietuva, kad prekės keliautų per mūsų šalį, o ne aplink? Kiek esame palanki, draugiška ir ekonomiškai naudinga šalis didžiosioms tarptautinėms platformoms kurti savo sandėlius, kur visas importo PMV visoms prekėms būtų sumokamas Lietuvoje. Kitos šalys imasi ryžtingų veiksmų dėl to. O ką darome ar turime daryti mes: čia ir dabar?
Pažvelkime į iššūkius, kurių nespręsdami atsidursime paraštėse.
•Neseniai įvykęs muitinės serverių lūžimas parodė, kad turima infrastruktūra neatitinka XXI realijų – pasenę serveriai ir IT sistema tik vienas iš pavyzdžių. Ar tai papildomas rizikos faktorius besikuriančiam ar veikti planuojančiam verslui? Taip.
•Aptarnavimo vieno langelio principu visoms verslo atliekamoms procedūroms nebuvimas, pvz., negalima atlikti ir tranzito, ir eksporto deklaracijų vienoje fizinėje vietoje (pagrindiniuose pasienio punktuose), kad sienos kirtimas vyktų greičiau ir sklandžiau.
•Rizikos vertinimo procedūros atliekamos ne visuomet efektyviai ir tai neproporcingai lėtina tranzito srautą.
• Iki šiol nėra iki galo apibrėžtų atsakomybės taikymo ribų muitinės tarpininkams ir praktikos taikymo suvienodinimo Muitinės departamento padaliniuose.
•Verslas nepakankamai įtraukiamas į procedūrų peržiūrėjimą ir naujovių diegimą. Iš čia ir kyla daugelis problemų bei skaudžių pasekmių, o dideli tarptautiniai žaidėjai atsargiai vertina galimybę savo padalinius arba net visą veiklą perkelti į Lietuvą.
Diegiant naujas su verslu tiesiogiai susijusias procedūras LR Muitinės departamente, svarbu konsultuotis su vartotojais ir verslo atstovais kuo ankstesniame etape. Kuo anksčiau verslas bus pakviestas išsakyti savo nuomonę, pasidalinti savo praktiniais pastebėjimais, rekomendacijomis ir lūkesčiais, tuo efektyvesnę, ekonomiškai naudingesnę sistemą ar procedūrą mums pavyks sukurti ir taip tapti patrauklia, draugiška ir palankia investicijoms šalimi.
„Susitelkę laimėti, galime daug – augantys tarptautinės prekybos srautai neturi aplenkti Lietuvos. Turime kaip tik pritraukti jų kuo daugiau, kad būtų kuriamos darbo vietos finansų, logistikos, ekspedijavimo ir kitoms sritims, o Lietuvoje būtų sumokama daugiau importo PVM. Dabar turime daug iššūkių, bet galimybių joms spręsti irgi turime: valstybei kuriant į vartotojus nukreiptas sistemas, verslo įtraukimas yra būtinas jau planavimo etapuose. Turime sugalvoti būdų, kaip supaprastinti procedūras, ir čia aš matau galimą puikią sinergiją tarp verslo ir valstybės. Norėdami būti patrauklia ir inovatyvia šalimi, mes turime sukurti bazinius poreikius tenkinančią infrastruktūrą, užtikrinti vieno langelio principą skirtingoms paslaugoms suteikti. Taip pat Lietuva gali ženkliai prisidėti prie eFTI reglamento įgyvendinimo ir taip parodyti savo lyderystę“, – sako Transporto inovacijų asociacijos direktorė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.
Glaudus verslo ir valstybinių institucijų bendradarbiavimas sprendžiant bendras problemas ir iššūkius padės Lietuvai laimėti konkurencinę kovą ir išlaikyti lyderės poziciją transporto bei logistikos srityse. Tik veikiant kartu mums pavyks sklandžiai įgyvendinti naujoves ir sukurti patraukią aplinką verslo kūrimuisi bei vystymuisi Lietuvoje.