Ar verslas gali judėti į priekį be startuolių? Kodėl pusė visų pasaulio inovacijų gimsta JAV, o Europoje – vos 17%? Koks palankios startuoliams ekosistemos receptas? Kas atsakingas už jos sukūrimą? Šiuos ir kitus svarbius klausimus Vilniuje vykusiame Tarptautiniame  transporto inovacijų forume nagrinėjo Europos ir Lietuvos ekspertai dalindamiesi įžvalgomis, patirtimi ir išmoktomis pamokomis.

Pradėdamas antrąją Transporto inovacijų forumo dieną Jurgis Adomavičius, Transporto inovacijų asociacijos valdybos pirmininkas, pabrėžė: „Startuolių reikia, kad galėtume įžengti į  2050 metus iškėlę galvas.“ Startuoliai yra investicija į ateitį, nes būtent jie, o ne didžiosios korporacijos sukuria daugiausiai inovacijų.

Jam antrino Ilja Laurs, „Nextury Ventures“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas, pabrėždamas startuolių poreikį: „geri vadybininkai dažniausiai nebūna geriausi inovatoriai, nes tai yra labai skirtingi žmonių tipai. Inovacijos naikina vadybininko gerus darbo rezultatus, nes inovacijos kelia pokytį ir griauna nusistovėjusią sistemą, kuri kažkada korporacijai atnešė sėkmę“.

Ilja Laurs atkreipė dėmesį, kad apie pusė visų pasaulio inovacijų gimsta JAV, o Europoje – vos 17%, nors jų BVP yra panašus. „Prarandame nemažai vertės irtai yra sisteminė problema,“ – atkreipė dėmesį pranešėjas.

Auginti startuolį nepalankioje aplinkoje yra tas pats, kaip auginti ananasą Antarktidoje

Sėkmingam startuolių vystymuisi yra labai svarbi tinkama aplinka, palankios sąlygos ir galimybės. „Nextury Ventures“ įkūrėjas įvardijo, kad startuoliui svarbu ne tik inovatoriai, bet ir  kontekstas, kuris lemia startuolio sėkmę.

„Auginti startuolį nepalankioje aplinkoje yra tas pats, kaip auginti ananasą Antarktidoje,“ – sulygino I. Laurs. Dėl to, visų pirma reikalinga palanki inovacijoms ekosistema, kuri yra gana kompleksiška. Startuolių ekosistemą sudaro valstybė, verslas bei švietimas, kurie atlieka skirtingus vaidmenis.

Anot pranešėjo, startuolių trūkumo problemą turėtume spręsti pradėdami nuo valstybės institucijų. „Per didelis valstybės reguliacijos lygis yra nesuderinamas su inovacijomis. Nusistovėjusi tvarka ir požiūris drausti-bausti užkerta kelią potencialioms inovacijoms ir lemia tai, kad inovacijos atsiranda daug lėčiau.“

Verslo ir švietimo sujungimas – inovacijų pagrindas

Švietimas augina ateities inovatorius, todėl verslui yra itin naudinga į jį investuoti. JAV 1 iš 30 Stanfordo universiteto studentų sukuria startuolį ir pritraukia investicijų. Taigi švietimo atliepimas rinkos poreikiams ir švietimo kokybė yra itin svarbūs faktoriai  inovacijų atsiradimui. Šiuo atžvilgiu, deja, Europos skaičiai yra kur kas mažesni.

„Nextury Ventures“ įkūrėjas atkreipė dėmesį, jog švietimo sistema vis dar sėkmę matuoja pagal akademinius pasiekimus, o ne pagal tai, kokią ekonominę vertę atneša ar kokias inovacijas sukuria. „Švietimas turi kuo daugiau įsitraukti į inovacijas, turim siekti realių, apčiuopiamų pasiekimų, ne tik kurti patentus, kurie galiausiai lieka užrakinti spintose.“

Inovacija yra rizika, pokytis ir nepatogumas

Tomas Kemtys, „Contrarian Ventures“ partneris, Forume pažymėjo, jog svarbus ne tik finansavimas ar investicijos, bet ir sėkmės istorijos. Inovacija yra rizika, verčianti žengti į nepatogumą, todėl dažnu atveju žmonėms gali pritrūkti ryžto ir drąsos imtis veiksmų. Sėkmės istorijos galėtų įkvėpti, paskatinti ir padrąsinti potencialius inovatorius priimti šią riziką ir imtis inovacijų kūrimo.

Valstybė ir verslas turi veikti išvien kuriant startuoliams palankią aplinką

Paskutinėje forumo diskusijoje pranešėjai dalinosi įžvalgomis apie tai, ko trūksta palankiai transporto startuolių ekosistemai. Agnė Vaiciukevičiūtė, LR susisiekimo viceministrė, pabrėžė, jog valstybė viena negali sukurti palankio  inovacijoms ir startuoliams aplinkos, būtinas bendradarbiavimas tarp valstybės, verslo, mokslo. „Vienas pats ministerijoje visų atsakymų niekada neturėsi, tad svarbu, kad diskusijos būtų ne formalios, o efektyvios.“

Transporto ir inovacijų asociacijos vadovo Jurgio Adomavičiaus nuomone, taip pat trūksta ir  daugiau aiškumo bei valstybės institucijų strateginio požiūrio, nuoseklumo akceleruojant startuolių ekosistemą. „Tiek verslas, tiek valstybė turi būti suinteresuoti inovacijų skatinimu ir palankios terpės inovatyvioms įmonėms kūrimu. Lietuvoje startuoliai dar neturi tokių galimybių prieiti prie rizikos kapitalo finansavimo kaip JAV ar JK, bet labai svarbu kurti efektyvią akceleravimo sistemą, kurioje startuoliams būtų prieinamos jiems pačioje pradžioje reikalingos paslaugos.“ – pabrėžė J. Adomavičius.

Transporto inovacijų asociacija buria transporto ir logistikos inovatorių ir startuolių bendruomenę

Pirmuosius vyko startuolių akceleravimo žingsnius būtent ir žengė Transporto inovacijų asociacija burdama inovatyvių, tvarią plėtrą planuojančių, naujų sprendimų ieškančių transporto ir logistikos verslų atstovus, kurdama aplinką susitikti startuolių idėjoms su investuotojais. Asociacijos iniciatyva Forume vyko startuolių pitch sesija. „Tai puiki galimybė startuoliams pristatyti savo produktus ir idėjas potencialiems investuotojams, transporto ir logistikos verslų atstovams diskutuoti apie inovacijų tendencijas, investuotojams vienu metu išgirsti ir rinktis iš idėjų meniu“ – pristatydamas pitch sesiją pažymėjo J. Adomavičius.

Sesijoje dalyvavo ir inovatyvias idėjas pristatė: Anthony Poullain, „Cargo Stream“ valdybos narys Lietuvoje ir „Cargo Stream France“ SAS prezidentas, Jevgenij Polonis, „GoRamp“ įkūrėjas ir vadovas, Tomas Sergadejevas, „Fleethand“ įkūrėjas ir vadovas, Andrius Juvko, „4logist“ vadovas, Dainius Berškys, „Trevio Group“ vadovas, Arnoldas Dapkus, „In Balance“ strateginio bendradarbiavimo vadovas. Komisijoje dalyvavo investuotojai, Rizikos kapitalo fondo atstovai, transporto ir logistikos sričių verslo (Vlantana, Cargo go ir kt.) atstovai.