Šiais metais mėgaujantis beveik mėnesiu prasitęsusia vasara ne vienam į galvą atėjo mintis – turbūt kažkas čia ne taip. Iš tiesų ne taip. Gerokai pašiltėjusios žiemos, tropinių vasaros naktų periodai, užsitęsusios sausros mus įspėja, kad beveik pereiname į kitą klimato juostą. Žmogus, savo veikla generuodamas CO2, pavojingai stiprina šiltnamio efektą. Vienas iš tokių  veiklos sektorių – transportas ir logistika, generuojanti apie 11 proc. Lietuvos BVP.

Tačiau ši sritis generuoja ne tik BVP, bet ir CO2. „Transporto sektorius generuoja apie 20 proc. pasaulio CO2  emisijos. Toks skaičius įpareigoja ieškoti sprendimų”, – teigia Transporto inovacijų asociacijos strateginių partnerysčių ir komunikacijos vadovė Asta Kazlauskienė.

Iki 2050 m. transporto sektorius turėtų sumažinti savo CO2 emisiją 90 proc. 2025 m. transporto sektorius, įskaitant ir pervežimą keliais, turėtų sumažinti 15 proc., o 2030 m. – 30 proc.

„Nebėra laiko. Turime maždaug 30 metų, kad sumažintume iki nulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą (ŠESD). Ir tai tikrai didžiulis iššūkis transporto sektoriui“, – sako A.Kazlauskienė.

Kol nėra tobulo sprendimo, reikia gero sprendimo

Viena iš galimybių pasiekti tvarumą – transporto parko keitimas į mažiau taršius automobilius, kurie varomi biodujomis, elektra ar vandeniliu. Deja, toks pakeitimas negali įvykti čia ir dabar.

„Žvelgiant iš dabartinės perspektyvos vilkikų keitimas į tvaresnius dar tebėra didelis iššūkis. Šiandien dar nėra pakankamos infrastruktūros, o elektros ir vandenilio technologijos dar neatitinka tolimojo transportavimo poreikių“, – teigia A. Kazlauskienė. Jos nuomone, per keletą metų vis dėlto galima tikėtis ženklaus proveržio.

Vietinių ir tarptautinių krovinių pervežimo įmonių grupės Osvaldas Švitra, „cargoGO Logistics“ vadovas akcentuoja, kad vandeniliu ar elektra varomų transporto priemonių įsigijimas yra gana sudėtingas ir brangus procesas.

„Šiuo metu naudojame HVO (angl. Hydrotreated Vegetable Oil) kurą, kuris užtikrina tvarų ir ekologišką transportavimą“, – teigia O.Švitra. HVO kuras – tai iš hidrinto augalinio aliejaus gaminamas biodyzelinas, juo varomi automobiliai išmeta iki 90 proc. mažiau CO2 nei varomi iškastiniu dyzelinu.

„Scania Lietuva“ vadovo Dariaus Snieškos nuomone, ateitis priklauso elektra ar vandeniliu varomoms transporto priemonėms, tačiau nereikia pamiršti ir visų kitų šiuo metu galimų alternatyvų iškastiniam kurui: „Norint dekarbonizuoti transporto ekosistemą čia ir dabar, šiuo metu yra labai gerų ir efektyvių sprendimų. Biodujos jau gaminamos Lietuvoje, jau turime šių dujų pylimo infrastruktūrą. Biodujos yra atsinaujinantis kuras, kurį naudojant sutaupoma iki 90 proc. CO2. Taigi sutaupoma apie 50 – 60 t CO2 per metus nuo vieno sunkvežimio, palyginti su iškastiniu (dyzeliniu) kuru varomu analogu.“

„Scania“ šūkis – neleiskime tobulam sprendimui nužudyti gero sprendimo. Anot D.Snieškos, elektra, vandenilis – šios alternatyvos jau pasirodo rinkoje, bet dar nėra visiškai pritaikomos plačiam segmentui. Tuo tarpu biodujomis varoma technika puikiai pritaikyta daugumoje segmentų.

Elektrinis transportas dominuos ateityje

Europos aplinkos agentūros duomenimis šiuo metu daugiau nei 21 proc. visų  ES registruojamų naujų transporto priemonių (lengvųjų bei vilkikų) yra varomos elektra. Iš viso per 2022 m. metus įregistruota beveik du milijonai elektromobilių. Elektromobilių vilkikų skaičius Europos keliuose taip pat toliau augo ir 2022 m. pasiekė 5,5 proc. visų naujų registracijų. Ekspertų nuomone, elektrinis sunkusis transportas ateityje gali tapti konkurencingu kitomis kuro rūšimis varomam transportui.

„Elektrinės transporto priemonės veikimo efektyvumas yra daug didesnis nei vidaus degimo varikliais varomos transporto priemonės. O kalbant apie autonomiją, ją pasiekti su vidaus degimo variklių automobiliais yra neefektyvu, tad elektra varomos komercinės transporto priemonės tikrai daugelyje transporto segmentų bus prioritetas“, – akcentuoja D.Snieška.

„Scania Lietuva“ vadovo nuomone, elektromobiliai (įskaitant ir komercinį sektorių, ir sunkiuosius krovininius automobilius bei autobusus) taps dominuojančia rūšimi ateityje. Jau dabar ši tendencija yra pastebima, bet kol kas tik trumpų atstumų vietiniame ar regioniniame segmente.

Kol kas didžiausios kliūtys šiai transporto rūšiai yra ne tik reikalingos didelės investicijos, bet ir infrastruktūros trūkumas, baterijos dydis ir pajėgumas. Visiškai įkrovus bateriją galima nuvažiuoti 320 km., o dauguma tolimųjų reisų maršrutų ilgesni nei tūkstantis kilometrų, todėl dažnas stovinėjimas tiekimo grandinėje yra nepatrauklus. Kitos problemos yra akumuliatorių saugumas ir ilgaamžiškumas, būtina išvengti akumuliatorių perkaitimo, išspręsti jų utilizavimo problemas.

„Laikui bėgant, baterijų talpos didės, pakrovimo laikas trumpės, o baterijų antrojo panaudojimo (atidirbus pirmą naudojimo ciklą transporto priemonėje) galimybės plėsis“, – neabejoja D.Snieška. – Visų pirma baterijos bus atnaujinamos ir remontuojamos siekiant maksimalaus jų panaudojimo transporto priemonėje. Po šio etapo seks baterijos panaudojimo elektros saugojimo srityje dalis (komerciniuose projektuose bei namų ūkiuose). Ir tik visiškai išnaudojus šį resursą, baterija bus utilizuojama, daugumą jos dalių panaudojant naujų baterijų gamybai.“

Kalbant apie elektra varomas transporto priemones reikia paminėti ir elektros gamybą. Pavyzdžiui, prisidėdama prie pasaulinio dekarbonizacijos proceso energetikos bendrovė „Shell“ investuoja į atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip vėjas, saulė.

„Bendrovė dalyvauja vėjo ir saulės energijos projektuose ir siekia turėti didesnį atsinaujinančios energijos turto portfelį“, – teigia „Shell“ produktų pardavimų vadovas Lietuvai Arturas Nareika. Be to, „Shell“ sukūrė pažangius tepalus, skirtus elektra varomoms transporto priemonėms, kurie skirti padidinti elektrinių transmisijų komponentų efektyvumą ir prailginti jų tarnavimo laiką.

Numatoma, kad ilgainiui elektra varomų sunkvežimių eksploatacija bus maždaug 30 proc. pigesnė nei dabar, bendros elektrinių sunkvežimių eksploatavimo išlaidos iki 2040 m. sumažės 65 proc., palyginti su 2021 m.

Ateities perspektyvoje vandenilis

Viena švariausių kuro alternatyvų – vandenilis. Jo CO2 išskyrimas yra minimalus, ypač jei jis gaminamas naudojant brangesnę technologiją, paremtą vandens elektrolize. Tačiau šiuo būdu vienam kubiniam metrui vandenilio pagaminti reikia 4-5 kW elektros energijos. Ji, deja, ne visada gaunama iš žaliųjų šaltinių, o tai jau neatitinka tvarumo reikalavimų.

ES prognozuoja, kad 2030 m. 17 proc. naujų sunkvežimių bus varomi vandeniliu. Tarp vandenilinių sunkvežimių privalumų analitikai nurodo didelį eksploatacijos lankstumą ir trumpą degalų įkrovimo laiką, palyginti su elektra varomais sunkvežimiais, taip pat šios transporto priemonės yra gerokai lengvesnės. Vis dėlto šiuo metu vandenilis yra labai brangi degalų rūšis, jis 8-10 kartų brangesnis už benziną.

Šiuo metu vandeniliniai sunkvežimiai yra testavimo stadijoje ir labai brangūs. Vis dėlto ši kuro rūšis skinasi kelią į ateities transportą. Bendrovė „Shell“ tiria vandenilio, įskaitant  ekologišką vandenilį iš atsinaujinančių šaltinių, potencialą.

Lietuvoje pirma vieša vandenilio pildymo stotelė numatoma 2024 metų pabaigoje.

Alternatyvų nebus be infrastruktūros

Alternatyviems degalams naudoti būtina įkrovimo infrastruktūra. „Norint plėtoti alternatyviais degalais varomų transporto priemonių parką būtinos didžiulės investicijos, reikalingi infrastruktūriniai sprendimai“, – tvirtina A Kazlauskienė.

„Scania“ jau dabar bendradarbiauja su elektros energijos tiekimo ir infrastruktūros įmonėmis siekdama užtikrinti tinkamą elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, nes be gerai išvystytos infrastruktūros bei atsinaujinančios energijos elektra varomų automobilių nauda bus menka.

D.Snieškos teigimu, jau šiuo metu „Scania“ pradeda siūlyti rinkoje „Scania Charging“ paslaugą, ja naudodamasis klientas gali gauti informaciją apie krovininiams automobiliams pritaikytas pakrovimo stoteles ir jų lokacijas, įkrauti automobilį be papildomų registracijų. Ši paslauga padeda planuoti klientams keliones, supaprastina administracines išlaidas – visa tai veikia vienos sąskaitos principu.  Paslauga įmanoma bendradarbiaujant su infrastruktūros partneriais. „Scania“ taip pat finansuoja įkrovimo infrastruktūrą kartu su kliento įsigyjama elektrine transporto priemone.

Remiantis ES reglamentu, iki 2025 m. pabaigos ES valstybės narės turi užtikrinti, kad 15 proc. transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) maršrutų bent kas 120 km būtų įrengtos elektra varomų sunkvežimių įkrovimo stotelės. Turi būti bent viena stotelė, kurios įkrovimo galia 350 kW, o visose saugiose sunkvežimių stovėjimo aikštelėse turi būti bent dvi įkrovimo stotelės. Nuo 2030 m. pabaigos kas 200 km pagrindiniame TEN-T tinkle ir visuose miestų mazguose turi būti įrengtos vandenilio degalinės.