Europos Komisijos narys V. Sinkevičius: gyventojai naudojasi taršiu transportu, nes neranda tinkamų ir prieinamų alternatyvų
Klimato kaitos problema yra vis gilėjanti ir reikalaujanti pokyčių įvairiose žmonių veiklos srityse. Transporto sektorius – viena iš sričių, kuri stipriai prisideda prie klimato kaitos, mat išmeta daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. „Bendras transporto sektoriui keliamas uždavinys yra iki 2050 metų išmetamų teršalų kiekį sumažinti 90 proc.“, – teigia Europos Komisijos narys V. Sinkevičius.
Europos Komisijos narys, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę, Virginijus Sinkevičius spalio 21-22 d. Vilniuje vyksiančiame Tarptautiniame transporto ir inovacijų forume ne tik pristatys, kokius uždavinius Europos Komisija kelia transporto sektoriui, bet ir renginio dalyvių dėmesį sutelks į Europos žaliojo kurso kryptį.
„Paprastai kalbant Europos žaliasis kursas yra veiksmų planas, kuriuo siekiama, kad Europa iki 2050 metų taptų klimatui neutraliu žemynu. Žaliasis kursas yra ypač aktualus transporto sektoriuje, nes jame sukuriamų emisijų kiekis vis didėja, taigi – reikalauja ryškių pokyčių, kad būtų pasiektas ES tikslas transporto sektoriui – iki 2050 metų išmetamų teršalų kiekį sumažinti 90%,” – teigia Europos Komisijos narys.
Pasak Transporto inovacijų asociacijos valdybos pirmininko Jurgio Adomavičiaus, Lietuva jau dabar numato griežtesnius „žaliųjų pirkimų“ reikalavimus viešajam transportui – iki 2030 m. pabaigos įsigyti tik netaršias viešojo transporto priemones. Nepaisant to, šiuo metu net 88 proc. mikroautobusų, autobusų ir troleibusų yra vis dar varomi dyzelinu, tik 5 proc. elektra, 3 proc. gamtinėmis dujomis.
Klimato kaitos problema įvairialypė
Europos Komisijos narys V. Sinkevičius pažymi, jog nereikėtų manyti, kad klimato kaitos problematiką kuria tik energetikos ir transporto sektoriai. „Klimato kaitos problema yra įvairialypė: netvarus žemės ūkis, pramonė, perteklinis išteklių išgavimas ir naudojimas bei daugelis kitų žmogaus veiklų daro neigiamą įtaką bioįvairovei, ekosistemoms bei klimatui.“
Kaip paskatą Lietuvos įmonėms, viešojo sektoriaus ir visuomeninėms organizacijoms pasirikti žaliąjį kursą, Lietuvos geležinkeliai organizuoja konkursą „Žaliojo susisiekimo link“. Tarptautiniame transporto inovacijų forume vyks „Žalieji apdovanojimai“ – bus paskelbti konkurso laimėtojai pasiūlę geriausius ir novatoriškiausius aplinkai draugiškus sprendimus.
Vis dėlto, sėkmingam žaliojo kurso įgyvendinimui neužtenka tik institucijų, organizacijų ar įmonių iniciatyvos. „Mes galime triūsti rašydami strategijas ir veiksmų planus, tačiau jei visuomenei tai nerūpės, jei tas pokytis, kurį siūlys politikai jiems atrodys svetimas, žaliojo kurso tikslai nebus pasiekti“, – teigia Virginijus Sinkevičius.
Prieš permetant atsakomybę ant gyventojų pečių turime įsitikinti ar sukurtos priimtinos žaliosios alternatyvos
Forumo pranešėjas atkreipia dėmesį į tai, kad visuomenės suvokimas apie klimato kaitą ir galimus to padarinius auga, žmonės vis dažniau renkasi tvaresnes alternatyvas. „Jau dabar daugybė žmonių keičia savo mobilumo miestuose įpročius ir neabejoju, kad ta dalis visuomenės atsirandant vis daugiau alternatyvų tik augs.“
Vis dėl to perėjimas prie aplinkai draugiškų alternatyvų nėra toks greitas, kaip norėtųsi. „Gyventojai naudojasi taršiu transportu ne dėl to, kad nori kenkti planetai, o dėl to, kad neranda sau tinkamų ir prieinamų alternatyvų.“ Pratęsdamas šią mintį V. SInkevičius pridūrė, jog svarbu ne tik sukurti žaliąsias alternatyvas, bet ir užtikrinti, kad jos būtų praktiškai įgyvendinamos, patogios, priimtinos ir prieinamos gyventojams.
„Jei norime paskatinti žmones dažniau naudotis viešuoju transportu, turime užtikrinti, kad jis būtų patogus, švarus ir juo būtų galima greitai pasiekti kelionės tikslą. Jei kalbame apie elektromobilius, tai tam irgi reikalinga infrastruktūra, pakankamai platus greitojo įkrovimo stotelių tinklas. Lietuvoje tokių stotelių tinklas plečiasi, tačiau išlieka nepakankamas tam, kad būtų galima pasiekti proveržį skatinant šio tipo transportą. Ypač kai kalbame apie daugiabučių namų mikrorajonų kiemus. Tad prieš permetant atsakomybę ant gyventojų pečių – mokesčiais, baudomis ar kitais būdais – pirmiausia turime įsitikinti, ar tikrai padaryta viskas, kad būtų sukurtos gyventojams priimtinos ir prieinamos alternatyvos“, – aiškina V. Sinkevičius.
Ambicingi „Žaliojo kurso“ tikslai daro ženklią įtaką verslui
Pirmaujanti pasaulyje sunkiasvorių transporto priemonių sprendimų ir paslaugų tiekėja „Scania“ jau prisitaikė prie žaliojo kurso tikslų. „Ambicingi CO2 kiekio mažinimo tikslai daro didelę įtaką įmonės veiklai – tiek vidiniuose procesuose, tiek kuriant produktus“, – teigia Alexander Vlaskamp, „Scania“ vykdomasis viceprezidentas.
Pasak ‚Scania“ atstovo sėmės istorijų jau nemažai – tiek vilkikų, tiek ir autobusų segmentuose – šios transporto priemonės sėkmingai varomos biokuru, vis daugiau elektrifikuotų viešojo ir sunkiasvorio transporto priemonių rieda Europos miestų keliais.
A.Vlaskamp pažymi, kad dirbant su ekologiškomis alternatyvomis iškyla du pagrindiniai iššūkiai – atsinaujinančio kuro kaina ir reikiama infrastruktūra. „Turime paruošę alternatyvių techninių sprendimų, tačiau tam, kad jie būtų realizuoti ir toliau reikalingas politinis palaikymas ir alternatyvių sprendimų konkurencingumo užtikrinimas“, – pažymi „Scania“ atstovas.
Transporto inovacijų forumas gyvai ir internetu
Plačiau ši tema bus nagrinėjama Transporto inovacijų forume, kuriame dalyvaus Europos Komisijos komisaras Virginijus Sinkevičius, DKV Euroservice mobilumo ir tvarumo vadovas Marc Erkens, „Scania“ vykdomasis viceprezidentas Alexander Vlaskamp, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Marius Skuodis ir kiti pranešėjai.
Neturintiems galimybės į forumą atvykti gyvai bus suteikta galimybė forumo pranešimus stebėti internetu – www.transportoforumas.lt.