Lietuvoje ir Europoje transporto sektoriaus startuolių finansavimo lygis skiriasi kartais
Pastebima, kad Lietuvoje transporto ir logistikos sektoriaus startuoliai kuriasi ne taip sparčiai kaip kitose Europos šalyse, nors poreikis yra išties didelis. Šiai problemai spręsti ypač reikalinga valstybės parama, startuolių ekosistemos akceleravimo priemonių vystymas bei tinkamas švietimas talentams pritraukti. Šią temą gvildens ekspertai iš Lietuvos ir kitų Europos šalių tarptautiniame transporto inovacijų forume, spalio 21-22 d.
Transporto ir logistikos sektorius Lietuvoje generuoja 13% BVP, tačiau jame skaitmenizacijos lygis vis dar yra žemas bei jaučiamas stiprus inovatorių trūkumas. Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė, Transporto inovacijų asociacijos direktorė, kalbėdama apie transporto ir logistikos startuolių situaciją Lietuvoje teigia, jog padėtis verčia sunerimti.
„Startuolių platformos www.scm-startups.com publikuotas tyrimas rodo, kad Lietuvos rodikliai bendrame kontekste nėra džiuginantys: minėtame tyrimo apibendrinime Lietuva priskirta Centrinei Europai, iš kur kyla didžioji dalis tiekimo grandinės startuolių (50,7%), bet Lietuvoje jų vos keli. Panašios ir startuolių finansavimo tendencijos – matom, kad europinė mediana yra 9 mln. USD/ kompanijai, o Lietuvoje – 0,4 mln.”
Be valstybės pagalbos proveržis mažai tikėtinas
Startuolių kūrimosi transporto sektoriuje skatinimas ir parama ankstyvosiose fazėse yra labai svarbi. Būtinas investuotojų pritraukimas bei švietimas apie sektorių siekiant pritraukti jaunus talentus. Taip pat svarbu stiprinti startuolių ekosistemą, skatinant akceleratoriaus atsiradimą, mentorystės programas ir kitą pagalbą, kurios reikia pradedantiems startuoliams. Transporto inovacijų asociacijos atstovė R. Andziukevičiūtė-Buzė pažymi, kad šiai sričiai būtinas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dėmesys.
„Siekiame, kad startuolių akceleravimas taptų atsakingų institucijų prioritetu – būtų spredžiama talentų trūkumo problema, palengvinamas investicijų pritraukimas tobulinant Akcinių bendrovių įstatymą, vystomos startuolių ekosistemos skatinimo priemonės. Viena iš tokių kompleksinių priemonių transporto ir logistikos srityje Lietuvoje galėtų tapti mobilumo akceleratorius, kuris skatintų eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą, investuojant į besikuriančias ir perspektyvias labai mažas, mažas ir vidutines įmones šiame sektoriuje,“ – pažymi. R. Andziukevičiūtė – Buzė. Tokie panašūs akceleratoria veikia Lenkijoje, Vokietijoje, JK ir JAV.
Tam tikra prasme Transporto inovacijų asociacija jau veikia kaip pre-akceleratorius pradedančioms įmonėms. „Padedame naujiems startuoliams rasti klientų arba mentorių iš jų būsimų užsakovų tarpo, bendraujame su užsienio rizikos kapitalo fondais – Seed and speed, Maniv mobility ir kitais, dalinamės naujovėmis, kas vyksta Lietuvoje, stengiamės narius informuoti apie galimybes ir vertingas partnerystes užsienyje. Kai matome iššūkį logistikos procese, suvienijam narius bendram tikslui,” – teigia asociacijos vadovė.
Sėkmės istorijos
Nors transporto ir logistikos startuolių trūkumas Lietuvoje yra ženklus, yra ir sėkmės istorijų, kuriomis galima pasidžiaugti. Viena iš jų – „Trevio”, skaitmeninis muitinės tarpininkas bei atvykimų planavimo platforma.
Pagrindinis „Trevio” siekis: „ kroviniai viena diena greičiau”. Startuolio sprendimai sutrumpina transporto priemonių judėjimo kelią išvengiant papildomų sustojimų muitinėje, optimizuoja transporto maršrutus, prisitaikant prie vežėjo, vairuotojams dar važiavimo metu yra suteikiamos paslaugos ir didinamas prekės judėjimo greitis, mažėja kamščių ir avarijų miestuose. Taip pat, atvykimų planavimo platforma leidžia išvengti bereikalingų prastovų ir kuro deginimo krovimo vietose, dokumentus organizacijos turi e-archyvuose, todėl nereikalingos papildomos popierinės kopijos bei didinamas organizacijų darbuotojų efektyvumas perduodant prekių skaitmeninius duomenis tiesiai į organizacijų verslo valdymo sistemas.
Dar vienas sėkmingas startuolio pavyzdys Lietuvoje – „GoRamp” – 2016 m. įkurta transporto valdymo paltforma, leidžianti klientams atlikti sprendimus visose užsakymo fazėse – planavime, stebėjime bei istorinių duomenų analizėje vieno mygtuko paspaudimu.
Remiantis „GoRamp” klientų grįžtamojo ryšio anketomis sistema padeda sutaupyti iki 20% logistikos kaštų, iki 70% sumažinti rankinį operatyvinį darbą bei sureguliuoti srautus prie sandėlių, kas sumažina ir užterštumą. Įkūrėjai dalinasi: „Per du metus sistema jau naudojasi virš 100 gamybinių kompanijų iš 14 skirtingų šalių (ne tik Europoje, bet ir Amerikoje, Kanadoje, Australijoje) bei 4500 vežėjų. Kadangi sistemos įdiegimas vyksta virtualiai, tarptautinės plėtros galimybės yra labai didelės ir įmonė per ateinančius metus planuoja išaugti iki 400 gamybinių kompanijų bei 20 000 vežėjų pasaulinio tinklo.”
Transporto inovacijų forumas gyvai ir internetu
Plačiau apie visa tai bus galima išgirsti iš tarptautinio transporto inovacijų forume. Pranešimus skaitys ir įžvalgomis dalinsis: Ilja Laurs, „Nextury Ventures“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas („Inovacijų ekosistemos kūrimas“); Michael Granoff, Rizikos kapitalo fondo “Maniv mobility” įkūrėjas ir vadovaujantysis partneris („Rizikos kapitalo investicijos: kokios transporto sriteis inovacijos ir startuoliai turi didžiausius šansus“); Fernando Gago, Kaleido, Ideas & Logistics inovacijų vadovas („Bendradarbiavimas tarp startuolių ir įmonių: patirtys ir išmoktos pamokos“) ir kt.
Neturintiems galimybės į forumą atvykti gyvai bus suteikta galimybė forumo pranešimus stebėti internetu www.transportoforumas.lt