Karo logistikos svarba yra neatsiejama nuo bet kurios sėkmingos karinės operacijos. Logistika užtikrina, kad kariai būtų aprūpinti ginklais, amunicija, maistu ir kitais būtinais ištekliais tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Be efektyvios logistikos, net ir geriausiai parengtos pajėgos gali susidurti su rimtais iššūkiais – nuo aprūpinimo grandinės sutrikimų iki karių ir technikos mobilumo ribojimų. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas 2023 m. NATO susitikime Vilniuje pabrėžė, kad šiandieninė konfrontacija su Rusija yra ne tik technologijų ir ginkluotės lenktynės, bet ir „logistikos mūšis“ – svarbiausia užtikrinti, kad kiekvienas ginklas ir amunicijos vienetas būtų laiku ten, kur jų reikia.

Šiuolaikiniame kariniame kontekste logistikos svarba tampa dar didesnė dėl naujų grėsmių, tokių kaip kibernetinės atakos ir hibridinis karas, kurie gali sutrikdyti tiekimo grandines ir pakenkti operacijų efektyvumui. Todėl stipri, atspari ir lanksčiai reaguojanti logistikos sistema yra esminė siekiant užtikrinti nepertraukiamą pajėgų veiklą ir pasiruošimą bet kokiai krizei.

Spalio 9 d., „Transporto inovacijų forumo“ diskusijoje „Daugiau nei logistika: transporto sektoriaus svarba nacionaliniam saugumui“ NATO pajėgų integravimo Lietuvoje vadas pulkininkas Peter Nielsen, LTG Grupės verslo atsparumo vadovas Gediminas Šečkus, Nacionalinio kibernetinio centro vadovas Liudas Ališauskas ir LR Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Tomas Godliauskas kalbės apie praktinius sprendimus, kaip logistikos įmonės gali sustiprinti nacionalinį saugumą. Ekspertai aptars, kokių veiksmų imtis, kad tiek mažos, kelis vilkikus turinčios įmonės, tiek strateginiai objektai, tokie kaip Klaipėdos uostas ar „Lietuvos geležinkeliai“ būtų pasiruošę reaguoti į krizes, užtikrinti infrastruktūros patikimumą ir kibernetinį saugumą.

Lietuvos pastangos stiprinti logistikos infrastruktūrą

Lietuva aktyviai stiprina savo karinės logistikos pajėgumus, siekdama užtikrinti, kad NATO sąjungininkų pajėgos galėtų greitai ir efektyviai judėti per regioną ir būti pasirengusios reaguoti. Pulkininkas Peter Nielsen, NATO pajėgų integravimo Lietuvoje vadas, pabrėžia, kad karinė logistika yra būtina norint išlaikyti operacinį pranašumą.

„Kuo efektyviau veikia logistikos grandinės, tuo labiau pasiruošusi yra šalis reaguoti į krizes. Lietuva deda milžiniškas pastangas, kad pagerintų logistikos efektyvumą ne tik savo ginkluotosioms pajėgoms, bet ir sąjungininkų kariams“, – teigia P.Nielsen.

Geležinkelių infrastruktūra yra esminė šio plano dalis. Anot Egidijaus Lazausko, Lietuvos geležinkelių grupės generalinio direktoriaus, geležinkeliais krovinius vežantiems NATO sąjungininkams buvo sukurti specialūs procesai, priemonės ir pareigybės asmenų, koordinuojančių karinių traukinių judėjimą Baltijos valstybėse.

„Sukurti ir modifikuoti geležinkelio riedmenys ir infrastruktūros objektai, leidžiantys greičiau bei patogiau tvirtinti ir gabenti NATO krovinius geležinkeliu. Juos aptarnauja mobilios brigados, kurios gali dirbti ne tik geležinkelio stotyse, bet ir tvirtinant krovinius kituose objektuose – kariniuose laivuose, uostuose ar karinėse teritorijose“, – sako E.Lazauskas.

P.Nielsen akcentuoja, kad infrastruktūros plėtra apima ne tik geležinkelius, bet ir kitus transporto tinklus. „Via Baltica kelias taps pagrindiniu karinio transporto koridoriumi, jungiančiu Baltijos šalis su likusia Europa, o modernizuoti oro uostai, tokie kaip Šiaulių, suteiks galimybę greitai perdislokuoti pajėgas oro transportu“, – pažymi P.Nielsen.

Kuriamas didžiausias terminalas Baltijos šalyse

Nors Lietuva ir deda dideles pastangas modernizuodama logistikos infrastruktūrą, išlieka keli iššūkiai, kurie gali turėti įtakos NATO pajėgų mobilumui ir operaciniam pranašumui regione. Vienas iš pagrindinių – infrastruktūros pritaikymas sparčiam karinės technikos judėjimui, atsižvelgiant į skirtingas geležinkelio vėžes.

„Istoriškai susiklostė, kad Lietuvoje nutiesta ir naudojama 1520 mm pločio vėžė, o europiniame geležinkelio tinkle – standartinė 1435 mm pločio vėžė. Šiuo metu tam taikomi keli sprendimo būdai: kroviniai perkraunami, keičiami vagonų vežimėliai arba naudojami vagonai su keičiamojo tarpuvėžio aširačiais. Kaune (Palemone) projektuojama ir įgyvendinama dvigubos paskirties vėžės krovos infrastruktūra, kuri leis priimti reikšmingus NATO karinių krovinių srautus, atvykstančius europine vėže bei perkrauti juos ant plačiosios vėžės transportavimui į Latviją bei Estiją. Tai bus didžiausias dvigubos paskirties terminalas Baltijos šalyse“, – pasakoja E.Lazauskas.

Koordinavimo ir kibernetinio saugumo iššūkiai

P.Nielsen, atkreipia dėmesį, kad logistikos efektyvumą riboja ne tik infrastruktūros techniniai aspektai, bet ir koordinavimo trūkumas tarp įvairių agentūrų ir institucijų.

„Kad užtikrintume sklandų pajėgų judėjimą, turime užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą tarp Lietuvos valdžios institucijų, NATO štabų ir partnerių. Bet koks uždelsimas gali turėti rimtų pasekmių krizės metu,“ – teigia P.Nielsen. Jis taip pat pabrėžia, kad būtina gerinti komunikacijos sistemas ir užtikrinti, jog sąjungininkų pajėgos galėtų veikti koordinuotai net ir esant sudėtingoms situacijoms.

Jis taip pat pastebi, kad kibernetinės grėsmės ir hibridinio karo taktika yra pagrindiniai iššūkiai ne tik NATO, bet ir Lietuvai. Nuo 2020 m. Rusijos kibernetiniai išpuoliai prieš NATO šalis ir Ukrainą vis intensyvėja. Buvo nustatyta daugiau nei 14 000 bandymų įsilaužti į įvairių NATO šalių tinklus, tarp jų ir į Lietuvos infrastruktūrą, naudojant kenkėjiškas programas, tokias kaip „WhisperGate“

„Norint apsaugoti kritinę infrastruktūrą, būtina investuoti į pažangias kibernetinio saugumo technologijas, kurios leistų aptikti ir neutralizuoti grėsmes realiu laiku“,– teigia P. Nielsen.

Logistikos galia kaip atgrasymo priemonė

Transporto inovacijų asociacijos vadovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė teigia, kad efektyvi logistika – tai ne tik sklandus prekių ir paslaugų judėjimas, bet ir nacionalinio saugumo garantas.

„Ji ne tik padidina karinių pajėgų veiksmingumą, bet ir tampa stipria atgrasymo priemone, siunčiančia aiškų signalą potencialiems priešininkams – mūsų pasirengimo ir vienybės nereikėtų bandyti. Kuo stipresnė ir patikimesnė logistikos sistema, tuo mažiau tikėtina, kad kas nors išdrįs kelti grėsmę mūsų saugumui“, – sako R.Andziukevičiūtė-Buzė.

Daugiau apie karinės logistikos svarbą bei jos įtaką užtikrinant šalies saugumą ir ekonominį stabilumą bus diskutuojama spalio 9-10 d. vyksiančiame „Transporto inovacijų forume“.  Forumas suburs įvairių sričių ekspertus ir praktikus, kurie dalinsis savo patirtimi ir įžvalgomis.