Lietuvos verslo forume mūsų Asociacijos organizuotoje sesijoje „Transformacija logistikos sektoriuje: naujovės, kurios turės esminės įtakos ateityje“ mūsų pranešėjai ir diskusijų dalyviai sulaukė daug Jūsų klausimų. Kaip ir žadėjome, čia mes pateiksime atsakymus į juos. Ačiū, kad taip aktyviai dalyvavote mūsų organizuojamoje sesijoje! Taip pat kviečiame sekti Transporto inovacijų asociacijos naujienas socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/TIAasociacija arba https://www.linkedin.com/company/transporto-inovaciju-asociacija
Į žemiau esančius klausimus atsako Jurgis Adomavičius, TIA valdybos pirmininkas, BUNASTA gen. direktorius.
Kaip įvertinote skaitmenizavimo įtaką kaštų sumažinimui (-30%)?
Vertinant visą tiekimo grandinę, skaitmenizacija gali padėti labai daugelyje sričių – pradedant nuo sandėlio valdymo, krovinių vežimo kompanijų greito suradimo naudojant patogias platformas, dokumentų paruošimo ir pildymo elektroniniu būdu, taip pat jų perdavimo / apsikeitimo su kontroliuojančiomis institucijomis, muitine. Muitinės procedūrų skaitmenizacija, paprastesnis sienos kirtimas, elektroninio parašo naudojimas – visa tai gali išlaisvinti mūsų vairuotojus nuo papildomo betikslio važinėjimo ir laiko gaišimo. Be to, tai leistų ne tik užtikrinti ekologiškesnę aplinką, sutaupyti kuro, bet ir užtikrinti, kad kroviniai pasiektų gavėjus viena diena anksčiau. Kalbėdamas, apie tai, kad galima tokiu būdu sumažinti kaštus iki 30%, turiu omenyje visą tiekimo grandinę – pradedant gamybinėmis įmonėmis, transportininkais, baigiant valstybinėmis institucijomis, muitinės tarpininkais, muitininkais. Būtent apimant visų sričių darbą, skaitmenizacija tikrai gali padėti sumažinti bendrus kaštus iki 30%.
Klausantis pristatymų, susidaro įspūdis, kad logistika šios konferencijos kontekste tai tik autotransportas. O kaipgi kitos transporto rūšys ir technologijos?
Bendrai transporto ir logistikos sritis sukuria apie 13% Lietuvos BVP. Iš jų apie 11% sukuriama sausumos transporto srityje. Tad natūralu, jog šiai sričiai skiriame daugiausia dėmesio ir šioje konferencijoje. Sausumos transporto sektoriuje labai daug dalyvių, čia dirba daug įmonių, vykdoma daug transakcijų su valstybinėmis institucijomis. Tai lemia šio sektoriaus sudėtingumą ir tuo pačiu metu atveria galimybių įgyvendinus ženklius pokyčius skaitmenizacijos srityse iš sausumos transporto gauti apčiuopiamas naudas visai valstybei. Oro, geležinkelių ir jūrų transporto sričių skaitmenizacija taip pat labai svarbi, tačiau čia yra mažiau rinkos žaidėjų, tad susitarti ir įgyvendinti skaitmenizacijos procesus yra ženkliai lengviau. Tuo metu sausumos transporto poreikiams tenkinti reikalingos institucijos, kurios gali atstovauti vežėjams, kalbėtis su vyriausybe, valstybinėmis institucijomis, kad skaitmenizacija vyktų vežėjams palankia linkme. Čia matome svarbią savo, kaip Transporto inovacijų asociacijos, misiją, todėl ir konferencijoje aktyviai gvildename šias temas.
Kaip transporto sektoriaus skaitmenizacija galėtų eliminuoti krovinių perpardavinėjimo procesus ir jų metu išsikreipiančias kainas? Juk nuo to nukenčia tiek krovinio siuntėjas, tiek vežėjas.
Esminis dalykas, kurį leidžia įgyvendinti skaitmenizacija, tai skaidrumas. Jei siuntėjai ir vežėjai bendrauja platformose, tiek siuntėjai, tiek vežėjai gali rinktis abiem pusėms priimtinas bendradarbiavimo sąlygas. Tuomet krovinių perpardavinėjimo rizika yra ženkliai mažesnė.
Kiek procentų skaitmenizavimo klausimų esate pasiryžę spęsti ir dalintis su tiekėjais (vežėjais)?
Sunku įvertinti procesais, tačiau mūsų Asociacijos siekis – atstovauti vežėjams ir spręsti visus su skaitmenizacija susijusius klausimus, kurie aktualūs ne vienam atskiram vežėjui, bet daugeliui iš jų. Šiuo metu Transporto inovacijų asociacijos prioritetai – aktyviai dalyvauti Lietuvoje įgyvendinant EFTI reglamentą ir kuriant nacionalinę transporto duomenų apsikeitimo platformą. Kokybiškai įgyvendinus šiuos procesus, vežėjams bus lengviau prisitaikyti prie naujų reikalavimų teikti dokumentaciją skaitmeniniu būdu valstybinėms institucijoms.
Į žemiau esančius klausimus atsako Pavel Kveten, „Girteka Logistics“ vykdomasis direktorius Rusijai.
Kokie pirmieji žingsniai vidutinei transporto įmonei einant link skaitmenizavimo?
Reikėtų pradėti nuo įmonės vidinių procesų, jų skaitmenizavimo ir efektyvinimo (pvz., buhalterija, užsakymai, vairuotojų valdymas ir t. t.). Rinka turi sprendimų ir turi ką pasiūlyti, todėl reikia pasirinkti labiausiai tai įmonei tinkantį sprendimą.
Jeigu esate vidutinė įmonė ir norite augti bei siekiate, kad tas augimas vyktų, turite pasiūlyti klientui ką nors įdomaus. Klientų poreikiai labai greitai keičiasi, todėl ir įmonė turi greitai reaguoti į tai. Mano patarimas būtų – pirma pradėti nuo savęs, o tada jau judėti pakeliui su klientu.
Į žemiau esančius klausimus atsako Gražvydas Jakubauskas, telekomunikacijų ir transporto atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje.
Kaip manote, ar netrūksta LT krovinių gabenimo oru strategijos?
Lietuva neturi atskirų šakų strategijos, mes turime bendrą susisiekimo strategiją. Krovininė aviacija apskritai yra atskiras mokslas ir labai daug procesų, kurie kito šioje srityje, sukūrė visišką transformaciją. Mes stengiamės kiek galima išlaikyti tas jungtis oro uoste, kad krovininė aviacija išliktų patraukli. Tačiau šioje srityje konkurencija yra labai didelė. Tai nėra ta rinka, į kurią būtų galima lengvai įeiti, net ir sukūrus ekspertinę krovininės aviacijos strategiją. Nepaisant to, Susisiekimo ministerijos planuose yra suburti ekspertų grupę ir paruošti bendrą krovinių gabenimo strategiją, tikrai neužmirštant ir krovinių gabenimo oru srities.
Į žemiau esančius klausimus atsako Rita Pelenienė, „SBA baldų kompanija“ tiekimo grandinės vadovė.
Kokiu būdu suskaitmenizuoti personalizuotus kliento lūkesčius? Ar turėti visokių skirtingų išeičių vienam ir tam pačiam procesui? Juk kas tinka vienam klientui, dažnai netinka kitam.
Galima, pavyzdžiui, personalizuoti iš vežėjo pusės šią informaciją: kokie pasiūlymai jį domina, kokios kryptys, koks transporto tipas, kad jam nekristų tai, kas nėra aktualu.