Ekspertai įspėja: norint neprarasti transporto sektoriaus konkurencingumo, veikti reikia dabar 2021 03 10

Kas dešimtas užimtas Lietuvos gyventojas dirba transporto ir logistikos srityse. Šie sektoriai sukuria 12 proc. BVP ir pritraukia apie 14 proc. visų verslo investicijų. Tačiau Lietuva gali prarasti šį pranašumą, jeigu jau šiandien transporto ir logistikos verslo atstovai kartu  su valstybinėmis institucijomis  nepradės skaitmenizuoti verslo procesų.

Žaliasis kursas, skaitmenizacija ir švietimas – tai trys pagrindiniai Vyriausybės prioritetai, kurie kovo 3 d. buvo pristatyti Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane. Tačiau, kaip Lietuvos verslo forumo metu pastebėjo Lietuvos transporto inovacijų asociacijos valdybos pirmininkas Jurgis Adomavičius ir „Swedbank“ Lietuvoje Verslo bankininkystės centro direktorius Gediminas Adomaitis, labai svarbu, kad skaitmenizacija transporto bei logistikos srityse vyktų vieningai ir  sistemiškai, o ne fragmentuotai, todėl turi būti kooperuojamasi ir jungiamasi į bendrą skaitmenizuotą logistikos ekosistemą.

„Nuo 2024-ųjų rugpjūčio valstybinės institucijos privalės priimti vežėjų teikiamą informaciją skaitmeniniu būdu. Tai numato Europos komisijos parengtas eFTI reglamentas (reglamentas dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos). Laiko lieka labai mažai, o pasiruošimas tiek iš verslo, tiek iš valstybinių institucijų kol kas nedžiugina. Pavyzdžiui, „Infobalt“ 2020 m. atlikta skaitmeninės ekonomikos apžvalga parodė, kad tik 2 proc. sektoriaus įmonių yra skaitmenizavusios savo resursus. Nepaisant to, ES atliktas Lietuvos gyventojų supratimo apie skaitmenizaciją tyrimas rodo, kad iš visų ES narių Lietuva užima 14 vietą ir tai yra gera žinia. Tai reiškia, kad mes turime reikalingų gebėjimų ir supratimą, tad pirma, ką dabar reikia daryti, – tai valstybinėms institucijoms kartu su verslu sukurti bendrą strategiją, atitinkančią ES reikalavimus. Be to, būtina glaudžiai dirbti kartu, kad skaitmenizacija nustotų būti fragmentiška, o resursai būtų naudojami efektyviai, sukuriant maksimalią naudą ir galimybes Lietuvos transporto bei logistikos sritims ne tik būti konkurencingoms, bet ir auginti savo konkurencinį pranašumą. Jau dabar privalome gerai padirbėti, kad eFTI reglamentas tarnautų ir padėtų mums, o ne kaip Mobilumo paketas sudarytų papildomų kliūčių ir nepatogumų verslui“, – sako Transporto inovacijų asociacijos valdybos narys J. Adomavičius.

Primename, kad ES paskelbtame Mobilumo pakete buvo deklaruoti šie tikslai: išmetamo CO2 kiekio, taršos mažinimas; verslo sąlygų gerinimas; sąžiningumo didinimas; eismo saugumo gerinimas; biurokratinės naštos mažinimas ir t. t. Tačiau reali situacija rodo, kad kai kurioms šalims, tarp jų ir Lietuvai, Mobilumo paketas sukūrė daugiau sunkumų ir pablogino verslo galimybes. „Linavos“ duomenimis, nuo 2020 m. kovo Lietuva neteko daugiau kaip 115 transporto įmonių. Didžioji jų dalis dėl Mobilumo pakete numatytų priemonių ir norėdamos sumažinti sąnaudas persikėlė į Lenkiją.

Pasak advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partnerės Dovilės Greblikienės, Mobilumo paketas Lietuvai daro dar daugiau neigiamos įtakos. Būnant Europos periferijoje, Mobilumo pakete numatyti reikalavimai kas 4 savaites grąžinti vairuotoją į jo gyvenamąją vietą arba įmonės veiklos centrą, dažnu atveju bus betikslis važiavimas, degalų iššvaistymas, spūsčių, eismo įvykių skaičiaus didinimas ir t. t. Kitas aspektas, kuris svarbus Lietuvai, – tai neigiamas poveikis konkurencijai ir ypatingai daug papildomos administracinės naštos transporto įmonėms.

„Dabartinėse transporto įmonėse trūksta  inovacijų, tad ir Mobilumo paketas savotiškai kelia didelį iššūkį. Jeigu inovacijų ir skaitmenizacijos srityse Lietuva būtų pažengusi kur kas toliau, galbūt ir Mobilumo paketas, bent jau tam tikrose dalyse, sudarytų mažesnę naštą. Inovacijos atsilieka, todėl ypatingai didelį dėmesį turime skirti joms. Mobilumo paketo įgyvendinimas turi neigiamos įtakos verslo aplinkai ir valstybei. Verslai ima kraustytis į arčiau Europos centro esančias valstybes, tarkim Lenkiją, todėl Lietuva praranda mokesčių surinkimo į biudžetą įmokas ir realias darbo vietas. Todėl labai svarbu sukurti tokias inovacijas, kurios leistų greitai keistis duomenimis elektroniniu būdu, kad procesai būtų greitesni ir efektyvesni“, – Lietuvos verslo forumo metu sakė D. Greblikienė.

„Skaitmenizacija transporto srityje  be valstybės prisidėjimo nėra išsprendžiama. Mes matome, kad Vyriausybės programose ateinančius 4 metus skaitmenizacijai bus skiriama daug dėmesio ir pastangų, tačiau iš kitos pusės, patys vežėjai dar nelabai įsivaizduoja tos skaitmenizacijos ir kas jų iš tiesų laukia. Todėl šioje vietoje svarbu daug kalbėti apie skaitmenizacijos naudą ir būtinumą. Jeigu mes neįlipsime į šį vežimą, mes pavėluosime, prarasime savo konkurencinį pranašumą, visų pirma prieš Lenkiją, kuri, sėkmingai pasinaudodama skaitmenizacijos teikiamomis naudomis, užims lyderiaujančią poziciją. Norėdami būti jungiamąja tranzite šalimi su Rytais, turime skubėti dirbti ties tuo jau dabar“, – Lietuvos verslo forumo metu savo mintimis dalijosi „Linavos“ prezidentas Romas Austinskas.

Jei norime, kad įgyvendinant eFTI reglamentą situacija nepasikartotų kaip Mobilumo paketo atveju, o skaitmenizacija transporto ir logistikos srityse tarnautų ir padėtų Lietuvai vykdyti procesus greičiau bei efektyviau, jau dabar reikia suvienyti sektorių, būti vieningiems.

„Laukti nebėra kada. Ar eFTI reglamentas bus įgyvendintas atsižvelgiant į Lietuvos transporto ir logistikos įmonių poreikius, paspartins jų verslo procesus, sumažins sąnaudas, ar tiesiog taps dar vienu iš viršaus nuleistu sprendimų rinkiniu, prie kurio turės taikytis transporto ir logistikos verslai, priklauso tik nuo mūsų. Deja, kai valstybinės įstaigos imasi ES reikalavimų, susijusių su skaitmenizacijos procesais, būna taip, kad jie tarnauja tik tam, kad surinktų privalomus duomenis. Pvz., taip atsitiko su  elektroniniu važtaraščiu (t.y. i.VAZ). Verslui reikalingas didesnis funkcionalumas, kad duomenys, kurie yra perduodami valstybinėms institucijoms, galėtų būti panaudoti ir verslo procesų efektyvinimui: užtikrintų greitesnį atsiskaitymą, palengvintų apskaitą ir t.t. Nuogąstaudamas, kad eFTI reglamentas gali tapti dar viena privaloma ataskaita, kurią privalėsime pildyti, kviečiu visus  Lietuvos transporto ir logistikos žaidėjus prisijungti  prie Transporto inovacijų asociacijos, išsakyti savo nuomonę bei poreikius. Tinkamai pasinaudoję eFTI reglamentu, mes galime užtikrinti šalies transporto sektoriaus konkurencingumą prieš kitas šalis. Mes galime tapti pavyzdžiu kitiems, kaip krovinys su mažesniais biurokratiniais  trikdžiais, naudojant mažiau popieriaus, gali pasiekti užsakovą viena diena anksčiau“, – teigia Transporto inovacijų asociacijos valdybos pirmininkas  J. Adomavičius.

Lietuva turi didžiulį ir galingą logistikos ir transporto sektorių, todėl, norėdami būti konkurencingi, mes turime ne tik vykdyti nuleistus reikalavimus, bet ir patys imtis lyderystės bei tapti skaitmeniniais lyderiais šiose srityse.

Kviečiame plačiau supažindinti su Transporto inovacijų asociacijos veikla ir tikslais https://www.tiasoc.eu