Europos Sąjunga (ES) siekia, kad iki 2050 m. jos poveikis klimatui būtų neutralus. Priimta direktyva reikalauja iki 2050 m. palaipsniui pereiti prie klimatui neutralių transporto priemonių, 40 proc. sumažinančių CO2 emisijas. Jau mažiau nei po 30 metų visuose Europos miestuose neturi likti iškastiniu kuru varomų transporto priemonių. Kaip tam ruošiasi ES šalys, su kokiais iššūkiais susidurs Lietuvos pramonės ir verslo atstovai ir kiek šios direktyvos įgyvendinimas gali kainuoti – apie visa tai bus kalbama laidose „Inovacijų DNR“, kurios rodomos kiekvieną šeštadienį, 11.30 val., per „Lietuvos ryto“ televiziją.
Dabartinių dyzelinių ir benzininių automobilių naudingumo koeficientas siekia tik 30 proc., o elektrinių – 90 proc. Tai reiškia, kad su ta pačia energija elektromobiliu galime nevažiuoti 3 kartus didesnį atstumą. Tačiau, 2021 m. birželio 1 d. VĮ „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo užregistruotas tik 5491 M1 ir N1 klasės elektromobilis, iš kurių: 3094 grynieji elektromobiliai, 2397 iš išorės įkraunami hibridiniai automobiliai ir 30623 hibridiniai.
„Lietuvoje situacija su aplinką tausojančiais automobiliais yra nekokia. Jeigu žiūrėtume istoriškai, visos naujos technologijos, ateinančios į mūsų gyvenimus, iš pradžių būna visiškai neapsimokančios. Ne išimtis yra ir elektromobiliai, kurie šiuo metu yra brangesni, todėl čia būtini politiniai sprendimai ir valia – be jų ši sritis sunkiai judės į priekį“, – laidos metu sakė dr. Vytautas Jokužis, bendrovės „Elinta“ generalinis direktorius.
Pasak laidos pašnekovo, jau dabar valstybiniai užsakymai turi būti žali ir skatinti žaliojo transporto plėtrą Lietuvoje. Jam pritaria ir Aurimas Pauga, „Inbalance Grid“ – įmonės, kuriančios elektromobilių įkrovimo stoteles, – bendrakūrėjis. Jo teigimu, kol ši rinka maža, o Lietuva nori eiti žaliojo Europos kurso link, iš pradžių reikia nemenkos valstybės paramos. Vėliau ši parama turi mažėti, o verslas atsakomybę prisiimti sau. Tam jau dabar yra naudojamos subsidijos, paramos ir kitos priemonės.
Tačiau ES direktyva palies ne tik lengvųjų automobilių vairuotojus ir gamintojus. Prie šio perėjimo turi prisidėti visos visuomenės grupės ir ekonomikos sektoriai – nuo energetikos iki pramonės, judumo, pastatų, žemės ūkio ir miškininkystės.
„Nemaži iššūkiai laukia visų, ypač transporto, žemės ūkio ir pramonės sektorių. Transformuoti šias sritis ir padaryti jas neutralias aplinkai – nemenkas ekonominis iššūkis. ES nubrėžtas kursas yra labai aiškus ir tikslus. Lietuvoje yra nemažai chemijos pramonės, kuri, iš vienos pusės, sukuria nemenką dalį BVP (iki 10 proc.), iš kitos – ši pramonė naudoja ir daug iškastinio kuro. Lietuvos pramonė inovuojasi, bet lėtai ir, kaip rodo patirtis, visos transformacijos yra labai sudėtingos ir skausmingos, bet tai vienintelis kelias, kurį mes turime nueiti norėdami likti energetiškai nepriklausomi ir kurti pridėtinę vertę“, – laidos metu sakė Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Daugiau įžvalgų apie žaliojo kurso iššūkius bei įvairias sėkmės istorijas pamatysite laidoje „Inovacijų DNR“ , kuri yra rodoma kiekvieną šeštadienį, 11.30 val., per „Lietuvos ryto“ televiziją.