Lietuva turi galimybę tapti profesionalių muitinės tarpininkų paslaugų eksporto šalimi 2020 03 02

Lietuva nuo seno buvo tranzitinė šalis, o per pastaruosius 10-15 metų išvystyta sandėlių struktūra bei muitinės darbas Lietuvą padarė krovinių konsolidavimo šalimi. Čia buvo suvežami kroviniai iš visos Europos, kurie vėliau keliavo į Rytų šalis - Baltarusiją, Rusiją, Kazachstaną ar Kiniją.

Tačiau pastarieji metai ir Europos Sąjungos tarptautinė politika gerokai sumažino krovinių kiekį į Rusiją, todėl daug muitinės tarpininkų Lietuvoje nebeturi darbo. Tuo tarpu Vakarų Europoje yra jaučiamas muitinės specialistų stygius, ten kvalifikuotos darbo jėgos trūksta.

Logistikos duomenis skaitmenizavus jie būtų greičiau ir tiksliau apdorojami. Tai atpigintų procedūrą ir užtikrintų skaitmeninių duomenų apsikeitimą, sumažintų popierinių dokumentų apyvartą ir sumažintų krovininio transporto kiekį keliuose.

Pagrindinės su dokumentų rengimu susijusios problemos logistikoje:

- Vyrauja didelis popierinių dokumentų srautas, jie nėra skaitmenizuojami dėl skirtingų rangovų ir jų naudojamų platformų.
- Muitinei reikalingi dokumentai rengiami atkartojant duomenis rankiniu būdu. Nėra duomenų apsikeitimo ir integracijos, todėl dėl žmogiškojo faktoriaus atsiranda klaidų.
- Nėra vienos bendros sistemos, nes visos šalys dirba skirtingomis programomis, nors integraciją būtų pakankamai paprasta pasiekti.
- Skaitmenizavus sistemą su blockchain technologija būtų išspręsta duomenų apsaugos problema.
- Šiuo metu vien Lietuvoje prekes gabenantis krovininis transportas, atvykdamas į muitinio tikrinimo vietas, papildomai važiuoja 35-40 km. t.y. iki 45 mln. kilometrų per metus, o tai didina spūstis keliuose bei oro taršą.
- Su muitinės procedūrų įforminimu susijusios transporto prastovos siekia 6 mln. valandų per metus, dėl ko transporto įmonės patiria iki 85 mln. eur. papildomų, vertės nekuriančių sąnaudų per metus.

Ši sistema labai svarbi ir ruošiantis „Brexit“. Įvykus jam staiga išaugs muitinės tarpininkų poreikis, o šiuo metu nei Lietuva, nei kitos ES šalys negali patenkinti tokio specialistų poreikio.

Tai būtų perversmas muitinės procedūrų atlikime visoje Europoje, nes būtų panaudojamas visas muitinės tarpininkų resursas Europoje. Tai padėtų išvengti prastovų, o kroviniai judėtų daug greičiau.

Tai duotų pradžią E-CMR atsiradimui ne tik tarp Europos Sąjungos šalių, bet ir tarp strategiškai svarbių partnerių.