Pažangios transporto sistemos: miestai be spūsčių ir avarijų – tolima ar artima Lietuvos ateitis? 2021 07 30

Virš pastatų skraidantys automobiliai, dronai gabenantys siuntinius, taksi robotai – tai tik maža dalis to, kas artimiausioje ateityje taps išmanaus, arba „protingo“, miesto gyventojų kasdienybe. Jau dabar didžiausi pasaulio miestai aktyviai siekia būti išmanūs ir tapti patogesne, švaresne, tvaresne vieta tiek gyventojams, tiek verslui. Kaip keičiasi miestai, kokius miestus galima vadinti išmaniaisiais, kokių naudų gauna kiekvienas tokio miesto gyventojas ir kurie Lietuvos miestai pasižymi išmaniesiems būdingomis savybėmis – apie visa tai bus kalbama artimiausiose laidose „Inovacijų DNR“, kurios rodomos šeštadieniais, 11.30 val., per „Lietuvos ryto“ televiziją.
Pažangios transporto sistemos, kurios užtikrina žmonių saugumą, mažina avarijų skaičių, spūstis ir automobiliams nestovint kamščiuose beveik perpus sumažina anglies dioksido taršą, yra vienos iš svarbesnių išmanaus miesto parametrų. Jau dabar pasaulyje egzistuoja daugybę inovatyvių sprendimų, kurie sėkmingai taikomi siekiant padaryti miestus tvaresnius, draugiškesnius ir patogesnius gyventi.
„Šių dienų transporto sprendimus galima skirstyti į dvi pagrindines problematikas: transporto spūsčių valdymas ir išmanusis parkavimas. Šiuolaikinės technologijos leidžia visiškai neinvaziniu būdu matuoti tiek transporto priemonių srautą, tiek spręsti jų vidutinį greitį ir atlikti patį spūsčių monitoringą bei prognozavimą. Naudojant naująsias technologijas, galima išmatuoti automobilių srautus, spūstis, fiksuoti anomalijas, kodėl susidaro vėlavimas vienoje ar kitoje vietoje. Ateityje šias sistemas sujungus į bendrą neuroninį tinklą ir taikant prognozavimo modelius, jos net galės pasiūlyti, kaip reikia plėsti ar keisti gatvių infrastruktūrą ne tik tam, kad būtų sureguliuoti šviesoforų tinklai, bet ir siekiant panaudoti infrastruktūrai skirtas lėšas statant viadukus, platinant gatves ir t. t.“, – sako Eugenijus Rimkevičius, „Technologinių paslaugų sprendimų“ direktorius.
Kasmet IESE verslo mokyklos sudaromame išmaniųjų miestų reitinge („IESE Cities in Motion“) 2020 m. aukščiausioje pozicijoje atsidūrė Londonas, aplenkęs Niujorką, kuris dvejus metus iš eilės karaliavo pirmoje vietoje. Tačiau išmanieji miestai – tai ne didelių miestų prerogatyva. Į „protingiausių“ miestų dešimtuką pateko ir Reikjavikas bei Amsderdamas. Praeitų metų reitinge 65 vietoje minimas ir Vilnius, kuris, palyginus su 2019 m., pakilo net 24 pozicijomis (palyginkime: Ryga reitinge užima 85 vietą, o Dubajus – 92).
Pasak laidoje „Inovacijų DNR“ dalyvavusio „Susisiekimo paslaugų“ Eismo organizavimo skyriaus vadovo Roberto Markovskio, Lietuvoje jau veikia išmanioji eismo valdymo sistema, kuri realiuoju laiku, atsižvelgdama į transporto srautus, šviesoforų reguliuojamose sankryžose gali keisti žaliojo šviesoforo signalo trukmę, o išmanieji radarai gali padėti užtikrinti papildomą saugumą eismo dalyviams.
„Jeigu radaro kamera mato artėjančią transporto priemonę, kuri viršija greitį, artimiausioje sankryžoje jai yra įjungiamas draudžiamas šviesoforo signalas tokiu atveju sustabdant greičio viršijimą“, – apie Vilniuje įdiegtus išmaniojo miesto sprendimus pasakojo R. Markovskis.
Išmanieji miestai yra vis labiau paplitusi miestų plėtros strategija, kurią taikant miesto problemos sprendžiamos pasitelkiant naujas informacines ir ryšio technologijas ir jų suteikiamas galimybes. Miestai tampa pažangesni naudodami aukštąsias technologijas, kurios padeda padaryti miesto svarbiausias infrastruktūros dalis ir miesto paslaugas, tokias kaip administravimas, švietimas, sveikatos priežiūra, visuomenės saugumas, transportas ir komunalinės paslaugos, tvaresnes, patogesnes, veiksmingesnes ir draugiškas vartotojams. O visa tai padeda daryti miestus patogesnius gyventi.
„Išmaniojo miesto ašis yra žmogus, ir tiek, kiek miestas tenkina žmogaus poreikį, tiek jis ir yra „protingas“. Mobilumas yra galimybė visiems gebėti orientuotis ir keliauti mieste alternatyviomis transporto priemonėmis. Jeigu žiūrėtume, kaip apskritai Vilnių mato europiečiai ir pasauliečiai negyvendami čia, tai Vilnius tarptautiniuose vertinimuose užima visai geras pozicijas“, – laidos metu sakė Kristina Gaučė, mobilumo ekspertė ir įmonės „Gaučė ir ko“ įkūrėja bei vadovė.
Kaip laidoje teigė asociacijos „ITS Lietuva“ vykdantysis direktorius Dainius Diska, yra penki išmanumo lygiai, kur paskutiniame etape visos miesto naudojamos sistemos sujungiamos į bendrą sistemą. Pasak pašnekovo, Lietuvoje mes esame vidurkelyje, kai atskiros sistemos jau yra jungiamos tarpusavyje, tačiau bendros, viską sujungiančios, dar nėra.


Išmanusis miestas yra ne tik informacinių ir ryšių technologijų įgalinimas siekiant geriau naudoti išteklius ir sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Tuo pat metu tai reiškia ir „protingesnius“ miesto transporto tinklus, efektyvesnius energijos naudojimo ir taršos šalinimo būdus, interaktyvesnį bei jautresnį miesto administravimą, saugesnę viešąją erdvę ir geriau tenkinamus gyventojų poreikius. Apie tai, kaip keičiasi miestai ir gyvenimas juose, pakalbėkime jau artimiausiose laidose „Inovacijų DNR“, kurios rodomos kiekvieną šeštadienį, 11.30 val., per „Lietuvos ryto“ televiziją.