Tarptautiniai ekspertai – apie kuro trūkumą pasaulyje ir Baltijos šalių perspektyvas 2022 11 10

Kas laukia transporto ir logistikos sektoriaus ir kokią vietą dabartinėje rinkoje gali užimti Lietuva? Savo įžvalgomis Vilniuje vykusiame Transporto inovacijų forume dalinosi tarptautiniai ekspertai iš EBPO, Tarptautinės energetikos agentūros ir JAV Komercinės teisės plėtros programos.

Pagrindinė priemonė krizei įveikti – diversifikacija

Vilniuje vykusiame „Transporto inovacijų forume 2022" pranešimą skaitęs EBPO vyriausiasis ekonomistas Álvaro Santos Pereira atkreipia dėmesį, jog krizių išvengti pavyksta ne visada, todėl turime būti pasiruošę įvairiems scenarijams: „Šiandien kalbėdami apie bet kokius ekonominius veiksnius, taip pat ir transportą bei logistiką, neišvengiamai turime kalbėti apie geopolitinės situacijos diktuojamas aktualijas. Šiais metais galutinai įsitikinome, kad energetika gali būti labai stipriu ir pavojingu ginklu, kurį Ukrainos karo metu naudoja Rusija. Deja, turime pripažinti, kad dabartinė energetikos krizė neišvengiamai sukels pasekmių: priklausomai nuo toliau besiklostančių įvykių ir aplinkybių Europoje BVP kris 1,4 proc., kas yra gerokai daugiau nei ankstesnės prognozės – 0,3 proc. Ši situacija verčia ne tik konstatuoti, bet ir išmokti pamokas bei ieškoti naujų galimybių ir sprendimų."

Per pandemijos sukeltą krizę pasaulis aiškiai susidūrė su tiekimo grandinių sutrikimais, kurie iki šiol veikia rinką. „Tai, kas įvyko tik išryškina tiekimo grandinių trapumą ir pažeidžiamumą. Kokia išeitis? Pagrindinė priemonė – gamybos, logistikos, prekybos vietų diversifikacija. Verslo partnerysčių, infrastruktūros, logistikos maršrutų koncentravimas yra trumparegiškas požiūris dabartiniame kontekste. Tik turėdami alternatyvų būsime pasiruošę amortizuoti galimus trikdžius ir krizes", – pabrėžia Álvaro Santos Pereira.

Pranešėjas pažymėjo, kad antrasis labai svarbus aspektas – logistikos saugumas. Būtina įsivertinti rizikas ir įsidiegti tam tikrus saugiklius, iš anksto planuoti alternatyvius logistikos maršrutus, jei per tam tikrą teritoriją dėl karinių veiksmų ar kitų priežasčių nebegalima užtikrinti transportavimo.

Būtini skaitmeniniai įrankiai ir muitinės procedūrų paprastinimas

Apie priemones iššūkiams įveikti pasisakė ir Stephen D Gardner, JAV Komercinės teisės plėtros programos vyriausiasis patarėjas: „Kalbant apie prekių gabenimo palengvinimą per sienas reikia efektyvinti muitų procedūras įvežant į Rytų Europos šalis iš Kaukazo regiono. Taip pat ypatingai svarbu vystyti skaitmeninius įrankius palengvinančius tranzito procedūras, pervežimo dokumentų apskaitą (eCMR, el. tranzito sistema ir kt.)".

Tarptautinės energetikos agentūros atlikta analizė parodė, jog norint pasiekti iki 2050 m. keliamus anglies dioksido mažinimo tikslus, technologijų, skaitmeninimo ir alternatyvių degalų derinys yra kertiniai žingsniai. „Procesų skaitmeninimas atliks ypač svarbų vaidmenį mažinant energijos poreikį, t.y. optimizuojant pristatymo maršrutus, o autonominės transporto priemonės padės maksimaliai išnaudoti automobilių parką", – teigė vienas pagrindinių „Transporto inovacijų forumo 2022" pranešėjų, Tarptautinės energetikos agentūros energetikos rinkų ir saugumo direktorius Keisuke Sadamori.

Inovacijų kūrėjams reikia sprendimų priėmėjų palaikymo

Primindamas, kad iki šiol vienas didžiausių transporto srities iššūkių yra išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimas, o transporto ir logistikos sektorius ženkliai prisideda prie aplinkos taršos, EBPO vyriausiasis ekonomistas Álvaro Santos Pereira Forumo metu pažymėjo, kad dekarbonizacijos procesui efektyvinti reikalingos ne tik naujovės nulinės emisijos technologijų ir alternatyvių degalų srityse, bet ir pokyčiai viešojoje politikoje.

„Nors žaliosios inovacijos išties kurią didelę vertę ir naudą, ypatingai žvelgiant į tolimesnę perspektyvą, vien technologinių naujovių neužteks. Tam reikalingas glaudus bendradarbiavimas tarp inovacijų kūrėjų ir sprendimų priėmėjų," – kalbėjo Álvaro Santos Pereira.

Ar užteks kuro kasdieniams poreikiams tenkinti?

Tarptautinės energetikos agentūros atstovas Keisuke Sadamori pranešimo metu kėlė klausimą, kaip bus sprendžiama kuro trūkumo problema. „Naftos pramonė pradeda streikuoti ir kiekvienam vartotojui bei verslui kyla paprastas klausimas – ar užteks kuro kasdieniams poreikiams tenkinti. Šiame kontekste alternatyvaus kuro, kaip tvaresnės alternatyvos charakteristikos pasipildo dar vienu pragmatišku privalumu – jis padeda įveikti energetikos krizių keliamus iššūkius. Taigi elektromobilių ateitis aiški – jie pakeis benzinu ir dyzeliu varomus variklius, nes jie padeda mažinti teršalų emisijas ir atitinka klimato kaitos mažinimo tikslus, tačiau tam prireiks ne vienerių metų", – aiškina K. Sadamori.

Pranešėjas pažymėjo, jog elektromobilių ir baterijų gamybos rinkoje lyderio pozicijas užima Kinija, tačiau Europa ir JAV irgi jungia aukštesnę pavarą didinant tvarios energijos naudojimą transporte siekiant mažinti taršos emisijas. „Šioje srityje dabar yra du pagrindiniai tikslai – energijos tvarumas ir saugumas. Vyriausybės, pramonės ir transporto sektoriai turi intensyviai ieškoti būdų užtikrinti ekonomikos rodiklius kartu sparčiai pereinant prie tvaraus ir saugaus išteklių naudojimo", – sako K. Sadamori.

Baltijos šalims daug galimybių

Aptardamas Baltijos šalių perspektyvas, Keisuke Sadamori taip pat pažymėjo, jog elektrifikuojant transportą, varomą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, Baltijos šalių priklausomybė nuo importuojamos naftos gali gerokai sumažėti. „Stiprus žemės ūkio sektorius ir didžiulis vėjo energijos potencialas atveria unikalią galimybę Baltijos regionui tapti Europos pažangių biokuro, vandenilio ir mažai taršių degalų kūrimo ir gamybos specialistais. Turint omenyje įspūdingą regiono pažangą skaitmeninių inovacijų srityje, didėjanti skaitmenizacija transporto sektoriuje Baltijos šalims tikrai gali būti naudinga. Tai yra galimybė gauti daugiau paramos iš Europos Sąjungos ir plėtoti, plėsti ir modernizuoti geležinkelių, dviračių ir viešojo transporto infrastruktūrą", – teigia K. Sadamori.

Álvaro Santos Pereira taip pat patvirtina Baltijos šalių potencialą tapti lyderėmis: „Baltijos jūros regionas galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį vystant ekologiškesnę logistiką. Pati Baltijos jūra buvo viena iš pirmųjų pasaulyje išmetamųjų teršalų kontrolės zonų, todėl šios šalys gali tapti pirmaujančiomis laivybos įmonėmis."

Ekspertai pabrėžia - nors ir esame maža Europos šalis, potencialo turime išties nemažai. Viskas, ko reikia, tai – patikėti savo pajėgumu ir imtis veiksmų. „Didėjant globalizacijai, vežėjų, logistikos „savinimasis", veiklos ribojimas nacionaliniais ar regioniniais susitarimais nėra perspektyvus. Komerciniai mainai ir kuo platesnis bendradarbiavimas yra ateities tendencija. Būtent šias tendencijas Lietuva ir kitos Baltijos šalys taip pat gali puikiai išnaudoti, kad būdamos net ir mažomis rinkomis išliktų konkurencingos tarptautinėje erdvėje", – į Lietuvos potencialą dėmesį atkreipė Álvaro Santos Pereira.