TIA ir partneriai kuria Skaitmeninio transporto analitinį centrą 2020 11 11

Didelę dalį šalies ekonomikos užimantis transporto ir logistikos sektorius neišnaudoja skaitmeninių technologijų potencialo. Kaip rodo „McKinsey“ bei „Infobalt“ apžvalgos, jis tėra vidutiniškai skaitmenizuotas ir, nesiimant kryptingų veiksmų nedelsiant, jis gali prarasti savo konkurencingumą.

Siekdamos padidinti efektyvumą, paskatinti inovacijas ir sumažinti taršą, Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų asociacija INFOBALT kartu su Transporto inovacijų asociacija inicijavo Skaitmeninio transporto analitinio centro (think tank) sukūrimą.

Šis centras teiks siūlymus valstybės institucijoms dėl transporto ir logistikos skaitmeninimo projektų, kurie palengvintų krovinių vežėjų ir keleivių judumą bei leistų vystytis aukštesnės pridėtinės vertės logistikos ir transporto verslo modeliams.

Prie Skaitmeninio transporto analitinio centro iniciatyvos taip pat jungiasi ir LR Susisiekimo ministerija, „Lietuvos geležinkeliai“, „Susisiekimo paslaugos“, „GovTech Lab“ (MITA), Vilniaus Gedimino technikos universitetas, LINAVA bei Transporto inovacijų centras.

Lyderiai klestės, atsiliekantys – užleis pozicijas

„Elektroninei prekybai augant kartais, skaitmenizuojantis ir transformuojantis pramonei, to paties – skaitmeninių sprendimų, užtikrinančių skaidrumą ir realaus laiko duomenis, tikimasi iš logistikos grandies. Jeigu mes ir toliau veiksime tarsi nieko nenutiko, prarasime Lietuvos transporto ir logistikos, sunešančių 13 proc. BVP, konkurencingumą ir vertę“, – teigia asociacijos „Infobalt“ direktorius Mindaugas Ubartas.

Anot jo, tai, kaip keleivių judumą keičia skaitmeninės platformos, tas pats laukia ir krovininio transporto, logistikos, į kurį pradeda eiti tiek elektroninės komercijos gigantai, tiek technologiniai startuoliai.

Remiantis „Infobalt“ atlikta Lietuvos skaitmeninės ekonomikos apžvalga, tik 2 proc. sektoriaus įmonių yra skaitmenizavusios savo resursus, įskaitant darbuotojų skaitmenines kompetencijas ir technologijų pasitelkimą vystant produktus. Tik 8,3 proc. sektoriaus įmonių savo veikloje naudoja technologijas ir tik 3,9 proc. naudojasi el. komercijos galimybėmis ir siūlo skaitmeninius produktus.

Pasak „Infobalt“ direktoriaus M. Ubarto, pasitelkus skaitmenines technologijas, kuriant jomis grįstus verslo modelius, optimizuojant procesus, galima būtų tapti efektyvesniais, sumažinti taršą, o taip pat – taikant inovacijas – padidinti savo konkurencingumą. „Accenture“ tyrimų duomenimis, tradiciniams transporto ir logistikos rinkos žaidėjams adaptavus skaitmenines technologijas, augtų jų vertė – EBIDTA kasmet galėtų didėti vidutiniškai maždaug 13 proc.

Sieks įdarbinti 750 mlrd. eurų fondo investicijas

ES siekia skatinti valstybių narių ekonomikos atsigavimą po COVID-19 krizės atitinkamai užtikrinant ir ekonomikos sektorių atsparumą, investuojant į skaitmeninimą ir žalinimą. Tam skirtas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas su 750 mlrd. eurų biudžetu, kurio bent 20 proc. Komisija žada skirti investicijoms į  skaitmenizaciją.

Transporto inovacijų asociacijos valdybos pirmininkas Jurgis Adomavičius paaiškina, kodėl kalbant apie skaitmenizaciją taip svarbu apjungti kuo daugiau institucijų ir ekspertų ne tik iš transporto, bet ir iš susijusių sričių.

„Skaitmenizacija šiuo metu yra visos Europos Sąjungos kryptis. Tam skiriama labai daug dėmesio ir lėšų, todėl Lietuva turi atsakingai pasinaudoti šiomis galimybėmis per skaitmenizaciją sukurti vertės savo ekonomikai. Didžiausias skaitmenizacijos privalumas – galimybė jungti skirtingas sistemas, institucijas, verslus šalyje bei už jos ribų ir greitai dalytis duomenimis. Todėl svarbiausia prieš kažką darant sugalvoti visą planą, schemą, kokie procesai turi būti skaitmenizuoti ir kaip, kad tai duotų naudą kuo platesniam verslo ir institucijų ratui“, – sako jis.

Eksperto teigimu, analitinis centras yra būtinas tam, kad būtų išvengta pavienių, nesuderintų sprendimų, kurie išeikvotų lėšas, bet nesukurtų ilgalaikės vertės.

Žingsnis į atvirą ir realų verslo ir valdžios bendradarbiavimą

Tarp skaitmeninio transporto analitinio centro planuojamų prioritetinių krypčių yra tokios, kaip bendros judumo duomenų erdvės krovinių transportavimui ir keleivių judėjimui kūrimas, i.VAZ sistemos praplėtimas integruojant elektroninio važtaraščio (eCMR) duomenis, išmaniosios kelių apmokestinimo sistemos diegimas, elektroninių atpažinimo bei el. parašo sistemų integravimas į viešąsias transporto paslaugas, skirtingų transporto rūšių duomenų tarpusavio jungimas, vieningas viešojo transporto e-bilietas, išmanusis eismo reguliavimas  ir kitos.

Lietuvos Susisiekimo viceministras Gytis Mažeika teigė, kad Skaitmeninio transporto analitinis centras bus didelis žingsnis į atvirą ir realų bendradarbiavimą su privačiu verslu kartu ieškant sprendimų, kaip spręsti susisiekimo srities problemas ir kurti dar didesnė pridėtinę vertė verlui ir keleiviams.

„Aš tikiuosi, kad mums pavyks sugeneruoti sąrašą brandžių projektų, virsiančių kryptingomis veiklomis, kurios padės spręsti labai konkrečias problemas, – dalinasi lūkesčiais susisiekimo viceministras. – Sugebėję per skaitmeninimą padidinti mūsų transporto ir logistikos sektoriaus konkurencingumą, sumažinti taršą, CO2 emisijas, mes galbūt galėtume kur kas labiau amortizuoti tokių neigiamų faktorių, kaip ES Mobilumo paketas, įtaką“.

Anot G. Mažeikos, tarp konkrečių prioritetinių krypčių turėtų atsidurti viešojo transporto dalies, kuri Lietuvoje yra palyginti nedidelė, auginimas. „Tam gali pasitarnauti skaitmeniniai sprendimai, pavyzdžiui, vieningas elektroninis bilietas, padarysiantis keliones viešuoju transportu patogesnes ir patrauklesnes“, – sako jis.

„Taip pat labai tikiuosi, kad analitiniame centre pavyks sukurti veiksmų planą, kuris leistų sparčiai ir dideliu mastu išplėtoti eCMR ir atsisakyti popierinių dokumentų krovininiame transporte“, – priduria LR Susisiekimo viceministras G. Mažeika.