Skip links

Transporto inovacijų asociacija pasiūlė priemonių kaip sumažinti ŠESD išmetimą

Lietuvai judant klimato neutralumo linkme, LR Vyriausybės programoje numatyta kartu su visuomene ir verslu susitarti, kaip skirtinguose ūkio sektoriuose bus įgyvendinta Nacionalinė klimato kaitos valdymo politika ir pasiekti jos tikslai. Mūsų Asociacija, turėdama stiprių, puikiai savo sritį išmanančių narių ir gilų transporto srities supratimą bei kompetencijų, paruošė 16 pasiūlymų transporto srities dekarbonizacijos priemonėms. Tikimės, kad jos padės suformuoti Lietuvai geriausiai tinkantį priemonių rinkinį klimato kaitos iššūkiams įveikti.

  • Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) mažinimas panaudojant skaitmenizacijos sprendimus. Lietuvos transporto įmonių vilkikų reisai be krovinių 2020 metais sudarė 15 proc. visų važiavimų, o šalies viduje tokie reisai sudarė 37 proc. Transporto sektoriaus išmetamą ŠESD kiekį galima sumažinti optimizuojant kelių transporto krovinių srautus (mažinant tuščią ridą) ir pasitelkiant skaitmenizacijos priemones (atitinkamai padidinamas transporto įmonių veiklos efektyvumas, sutrumpinamas darbuotojų darbo laikas, taupomos eksploatacinės išlaidos). Siekiant optimizuoti krovinių srautus tuščios ridos mažinimui ir išteklių taupymui, reikia paskatinti pervežimo sausumos transporto įmones įdiegti šiuolaikines transporto valdymo sistemas, kurios tiesiogiai prisidėtų prie tuščios ridos sumažinimo, t. y. GPS sekimo sistemą, kartu su transporto užsakymų valdymo sistema bei prieiga prie transporto biržų. Įdiegus šiuos tris skaitmeninius sprendimus bent pusei Lietuvos vilkikų parko, tuščių reisų skaičius būtų sumažintas net iki 30  proc. Sumažinus vilkikų išskiriamas ŠESD bent 10 proc., per metus būtų sutaupoma 375 000 tonų CO2.
  • Efektyvaus (ekologiško) vairavimo mokymai sunkiojo transporto ir lengvųjų automobilių vairuotojams. Įmonės ir organizacijos, pasinaudojusios efektyvaus (ekologiško) vairavimo mokymais sunkiojo transporto vairuotojams, gali bent 5 proc. sumažinti vidutines metines išlaidas transporto parko degalų sąnaudoms. 3000 vairuotojų pavykus sumažinti degalų sąnaudas bent 5 proc., į aplinką būtų išskiriama 15 967 t mažiau CO2.
  • Įkrovimo stotelių daugiabučiuose centrinis administravimas. Šiuo metu daugiabučiuose yra ribotos galimybės kiekvienam gyventojui pasididinti savo buto ar namo skaitiklio leistiną naudoti galią. Be to, gyventojai dažnai turi automobilių stovėjimo vietas po šalia esančiu daugiabučiu ar netoliese esančioje aikštelėje, kur neturi savo el. skaitiklio, prie kurio galėtų prisijungti el. stotelę. Todėl mes siūlome inicijuoti pokyčius Statybų techniniuose reglamentuose, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme ir kituose LR teisės aktuose, siekiant supaprastinti sprendimo priėmimą daugiabutyje, nes šiuo metu tai yra ypač sudėtinga ir, kol priimamas bendras sprendimas, dauguma gyventojų savavališkai pasididina leistinąją naudoti galią ir tuomet jos nebelieka bendroms reikmėms (ją efektyviau panaudojant) arba kitiems gyventojams, įsigysiantiems elektromobilį.
  • Supaprastintas EV įkrovimo stotelių įrengimo procesas daugiabučių teritorijose. Šiuo metu 60–70 proc. Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose, iš kurių maždaug 80 proc. yra senesnės statybos (pastatyti ankščiau nei 2010 m.) ir nerenovuoti. Tai rodo, kad didžioji gyventojų dalis Lietuvoje neturi galimybės įsirengti įkrovimo prieigą šalia namų – vietos, kurioje praleidžia didžiąją laiko dalį. Todėl siūlome atnaujinti su sklypų formavimu, daugiabučių namų savininkų bendrijomis susijusius LR teisės aktus, sumažinant reikalavimus sklypams formuoti. Pvz., jeigu pastato bendrijos nėra, pastatą administruojanti įmonė turi teisę vienašališkai inicijuoti sklypo formavimo procesą. Siūlome skatinti bendrijas formuoti sklypą. Pvz., skatinti formuoti sklypą suteikiant paramą su sąlyga, kad bus įrengta 5 proc. įkrovimo taškų ir, augant poreikiui, palikta galimybė plėsti infrastruktūrą. Taip pat sudaryti galimybes įmonėms, norinčioms investuoti į elektromobilių įkrovimo stotelių infrastruktūrą, lengvatinėmis sąlygomis nuomotis žemės sklypų dalis stotelėms įrengti (tik šalia daugiabučių ir tankiai apgyvendintų teritorijų).
  • Barjerų sumažinimas įsigyjant elektromobilius ir taip mažinant transporto sukeliamą taršą. Siūlome didinti naujiems lengviesiems elektromobiliams įsigyti skiriamą paskatą  ir įvesti  paskatą naudotiems elektromobiliams įsigyti. Džiaugiamės, kad pirmieji žingsniai jau žengti ir yra numatytas 50 mln. Eur fondas šioms paskatoms įgyvendinti.
  • Parama dinaminiam galios valdymui. Dinaminis galios valdymas – tai įkrovimo stotelių techninė galimybė valdyti Ev įkrovimo galią, dinamiškai prisitaikant prie buto / namo elektros poreikių realiuoju laiku suteikiant prioritetą pastatui, o elektromobiliui atiduodant likusią laisvą el. galią. Siūlome skatinti elektromobilių vairuotojus įsirengti įkrovimo infrastruktūrą, nereikalaujančią papildomos elektros infrastruktūros iš ESO.
  • Viešo elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo plėtros skatinimas. Lietuvoje juntamas viešų įkrovimo stotelių trūkumas, o tinklas plėtojamas lėtokai. Siūlome skirti subsidijas operatoriams už viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo vietų įrengimą.
  • Efektyvaus (ekologiško) vairavimo mokymai sunkiojo transporto ir lengvųjų automobilių vairuotojams. Įmonės ir organizacijos, pasinaudojusios efektyvaus (ekologiško) vairavimo mokymais sunkiojo transporto vairuotojams, gali bent 5 proc. sumažinti vidutines metines išlaidas transporto parko degalų sąnaudoms. Pusei Lietuvos vilkikų parko vairuotojų, pavykus sumažinti degalų sąnaudas bent 5 proc., į aplinką būtų išskiriama 199 875 t mažiau CO2.
  • Naudotų dyzelinių N3 klasės sunkvežimių pakeitimas naujomis biometanu (su min. Euro VI taršos normas atitinkančiais varikliais, Euro VII – nuo 2025 m.), elektra arba vandeniliu varomomis N3 transporto priemonėmis. Siūlome skirti finansinę paramą vežėjams, kurie keičia naudotą Euro III ir aukštesnio emisijos lygio N3 transporto priemonę į naują biometanu varomą EURO VI N3 klasės transporto priemonę arba į naują elektra ar vandeniliu varomą N3 klasės transporto priemonę.
  • Didesnio bendrojo svorio ir gabaritų N3 klasės transporto priemonių naudojimas Lietuvos bendrojo naudojimo keliuose. Ilgesni ir didesnės bendrosios masės sunkvežimiai talpina didesnį krovinių kiekį, taip sumažindami sunkiojo transporto srautą vietinio susisiekimo keliuose. Skandinaviškų standartų transporto priemonės nėra žalingos kelių būklei, o anglies dvideginio išmetimų sutaupymas tikrai reikšmingas, nes daugiau krovinio pervežama su vienu varikliu.
  • ADĮ įstatymo koregavimas padidinant alternatyviu kuru varomų N2 ir N3 klasės transporto priemonių įsigijimą per viešuosius pirkimus. Viešasis sektorius turi prisidėti rodydamas pavyzdį ir atnaujindamas transporto parką.
  • Kelių mokesčio (E-tolling) sumažinimas / panaikinimas alternatyviu kuru varomoms N3 kategorijos transporto priemonėms. Alternatyviu ir netaršiu kuru varomų priemonių atleidimas nuo e-tollingo bus papildoma paskata (šalia subsidijos) elektra, vandeniliu arba biometanu varomiems vilkikams įsigyti.
Tikimės, kad mūsų pasiūlymai padės suformuoti Lietuvai geriausiai tinkantį priemonių rinkinį klimato kaitos iššūkiams įveikti.

Leave a comment

Mūsų svetainė naudoja slapukus. Ar sutinkate?