Trys būtini žingsniai, kurie nulems, kaip greitai Lietuva prisijaukins žaliąjį transportą 2021 10 19

Žaliasis kursas ir ambicingi ES planai iki 2050 m. tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu skirti suvaldyti klimato kaitą ir kitus su tuo susijusius iššūkius. Tačiau žaliojo kurso iniciatyvų įgyvendinamas valstybėms narėms tampa rimtu uždaviniu, kuris reikalauja daug pastangų ir ryžtingų sprendimų. Lietuva irgi didina savo įsipareigojimus mažinti klimato kaitą. Viena iš sričių, kur artimiausiu metu pajusime didžiausią virsmą – transportas. Kaip Lietuvai sekasi prisijaukinti elektromobilius ir žaliąjį viešąjį transportą, kokių priemonių turime imtis, kad paspartintumėme šalies transporto sektoriaus žalinimą ir kaip pagerės mūsų gyvenimo kokybė įgyvendinus ambicingus ES planus? Apie visa tai ir dar daugiau bus kalbama jau šį šeštadienį pirmoje antrojo sezono laidoje „Inovacijų DNR“.


Žaliojo kurso nuotaikomis gyvena visas pasaulis. Valstybės didina įsipareigojimus mažinti klimato kaitą, o verslai ir startuoliai kuria neįtikėtinus produktus, kurie leidžia sparčiau priartėti prie žiedinės ekonomikos bei tvaraus vartojimo. Elektrinės transporto priemonės yra vienas iš pačių efektyviausių būdų tą padaryti ir pasiekti ambicingą ES tikslą iki 2050 metų išmetamų teršalų kiekį sumažinti 90 proc. Tačiau iš kitos pusės, šiuo metu Lietuvoje registruota per 8 tūkst. mikroautobusų, autobusų ir troleibusų, iš kurių net 88 proc. yra varomi dyzelinu, 5 proc. – elektra, o 3 proc. – gamtinėmis dujomis. Skaičiai kalba patys už save, todėl Lietuva jau dabar numato griežtesnius „žaliųjų pirkimų“ reikalavimus viešajam transportui – iki 2026 m. netaršių autobusų pirkimo apimtys turi sudaryti 80 proc. visų autobusų pirkimų, o iki 2030 m. pabaigos bus siekiama itin ambicingo tikslo – įsigyti tik netaršių viešojo transporto priemonių.


Kaip laidoje „Inovacijų DNR“ kalbėjo žaliojo viešojo transporto ekspertas, UAB „Busnex“ direktorius Simonas Ramanauskas, šiuo metu Lietuvos keliais važinėja labai mažai elektra varomų autobusų, nors kitų šalių geroji praktika rodo, kad tinkamai sudėliojus procesus, tokie autobusai galėtų visiškai patenkinti miesto poreikius.


„Kalbant apie transporto elektrifikaciją, pažangiausios, be abejo, yra Skandinavijos šalys, tačiau netgi mūsų kaimynai lenkai yra keliais žingsniais priekyje, ir jau dabar 10–15 proc. jų viešojo transporto sudaro elektra varomi autobusai. Tuo metu Lietuvoje tokių galime suskaičiuoti tik iki 20 vnt. Vis dėlto griežtesni reikalavimai ir žalieji pirkimai suteikia vilties, kad jau kitų metų pabaigoje Lietuvoje elektrinių autobusų bus 3–4 kartus daugiau. Mes vis dar turime didelių infrastruktūrinių problemų – norint įkrauti autobusą, reikia didelės galios įtampos, tad operatoriai vis dar bijo pereiti prie žaliojo transporto, nes kyla abejonių, kaip jie galės patikimai užtikrinti transportavimą dienos metu ar dingus elektrai. Be to, grubiai skaičiuojant, elektrinis autobusas yra dvigubai brangesnis už varomą iškastiniu kuru. Skaičiuojant kuro, priežiūros ir kitas sąnaudas, šis autobusas atsipirktų per 10 metų. Iš kitos pusės, jau nuo pirmos eksploatacijos dienos toks autobusas prisideda prie žalesnės aplinkos kūrimo, švaresnio oro, tad jo nauda gamtai ir žmonėms tikrai yra akivaizdi“, – sako įmonės „Busnex“, siūlančios aplinkai nekenksmingų sprendimų transporto ir lėktuvų robotikos srityse, direktorius S. Ramanauskas.


Ne ką geresnė situacija Lietuvoje ir su elektromobiliais. Nors kasmet jų skaičius auga, tačiau tai tik lašas jūroje, palyginus su visu šalies automobilių parku.


„Dažnu atveju elektromobilis kainuoja brangiau, ir kiekvienas pirkėjas – tiek fizinis, tiek juridis asmuo – skaičiuoja sąnaudas ir atsiperkamumą. Jeigu daug ir dažnai važinėjate po miestą, tai dažniausiai elektroautomobilis atsiperka, jeigu mažai – tai tada automobilis lieka prabangos preke. Norint paskatinti šalies transporto elektrifikaciją, visų pirma skatinamųjų ir kompensacinių išmokų biurokratija turi būti sumažinta iki minimumo. Verslui turi būti kuo paprasčiau pakeisti savo taršų autoparką elektromobiliais. Antra, tai agresyvi skatinimo politika. Ją gerai iliustruoja Norvegijos pavyzdys. Ši šalis, norėdama paskatinti pirkti elektromobilius, tiesiog nubraukė PVM ir jau po 2 metų džiaugėsi puikiais rezultatais: užregistruotų elektrinių automobilių rinkos dalis pasiekė 51 proc. Trečia, valstybė turi daug dėmesio skirti infrastruktūrai, t. y. įkrovimo stotelėms. Kai visa infrastruktūra taps paprasta ir patogi, o važinėti elektromobiliais bus ekonomiškai naudinga, tada mes sulauksime tikro proveržio“, – sako Laurynas Boguševičius.