Transporto inovacijų asociacija: vien tik akcizų kėlimas neduos norimo rezultato, reikalingos kompleksinės priemonės
Transporto inovacijų asociacija (TIA) tvirtina, kad akcizų degalams didinimas pakels sektoriaus išlaidas, tačiau norimo rezultato kovojant su klimato kaita ir aplinkos tarša neduos. TIA vadovė Asta Kazlauskienė ragina į problemą žvelgti kompleksiškai, eiti ne tik apmokestinimo, bet viso sektoriaus skaitmenizavimo ir papildomų priemonių įvedimo einant dekarbonizacijos keliu.
„Akcizų didinimas savaime netaps paskata transporto sektoriui modernizuoti savo transporto parką ir taip prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Tai tik kels sektoriaus išlaidas ir mažins galimybes nenuostolingai vystyti verslą. Keliant akcizus kurui, būna į situaciją žvelgti kompleksiškai“, – įsitikinusi A. Kazlauskienė.
Asociacijos nuomone, kompleksinės priemonės, kurios skatina rinktis mažiau taršias alternatyvas yra būtent tai, ko šiuo metu labiausiai reikia Lietuvos transporto sektoriaus atstovams. Dažnu atveju užsakovai nėra linkę mokėti daugiau už „švaresnį transportą“, o pats verslas prisiimti visų išaugusių kaštų, susijusių su alternatyvaus švaresnio kuro bei juo varomų vilkikų įsigijimų, negali.
„Pirmąjį 2023 m. ketv. transporto sektoriuje jaučiama padidėjusi konkurencija, rinkoje jaučiamos recesijos nuotaikos. Dar praėjusiais metais buvo galima perkelti verslo išlaidas ant kliento pečių, pavyzdžiui, pabrangus kurui arba norint pereiti prie tvaresnio transporto, tačiau dabar, kai rinkoje juntama recesijos baimė, to padaryti praktiškai nebeįmanoma. Dėl to verslai nesiryžta investuoti į mažiau taršias transporto priemones, todėl kompleksiška valstybės parama ir skatinimas yra labai reikalingi“, – aiškina A. Kazlauskienė.
Praeitais metais Transporto inovacijų asociacija kartu su nariais paruošė ir teikė Vyriausybei savo siūlymus dėl tokių kompleksinių priemonių:
- Kelių mokestį (E-tolling) panaikinti arba sumažinti alternatyviu kuru varomoms N3 kategorijos transporto priemonėms. Alternatyviu ir netaršiu kuru varomų priemonių atleidimas nuo e-tollingo bus papildoma paskata elektra, vandeniliu arba biometanu varomiems vilkikams įsigyti.
- Transporto sektoriaus modernizacija paspartėtų įprastus dyzelinius N3 klasės sunkvežimius pakeitus naujomis biometanu (su min. Euro VI taršos normas atitinkančiais varikliais, Euro VII – nuo 2025 m.), elektra arba vandeniliu varomomis N3 transporto priemonėmis. TIA siūlė skirti finansinę paramą vežėjams, kurie keičia naudotą Euro III ir aukštesnio emisijos lygio N3 transporto priemonę į naują biometanu varomą EURO VI N3 klasės transporto priemonę arba į naują elektra ar vandeniliu varomą N3 klasės transporto priemonę.
- Taip pat naudoti didesnio bendrojo svorio ir gabaritų N3 klasės transporto priemones Lietuvos bendrojo naudojimo keliuose.
„Kai kurie šių siūlymų jau svarstomi, ruošiamos įgyvendinimo priemonės, tačiau dažnu atveju pasigendame spartos įgyvendinant galimas transporto sektoriaus dekarboniacijos priemones aktyviau“, – sako A. Kazlauskienė.
Siekiant suvaldyti klimato kaitą, yra ir kitų priemonių. Pavyzdžiui, įmonės ir organizacijos, pasinaudojusios efektyvaus (ekologiško) vairavimo mokymais sunkiojo transporto vairuotojams, gali bent 5 proc. sumažinti vidutines metines išlaidas transporto parko degalų sąnaudoms. 3000 vairuotojų pavykus sumažinti degalų sąnaudas bent 5 proc., į aplinką būtų išskiriama 15 967 t mažiau CO2.
Transporto sektoriaus išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį galima sumažinti optimizuojant kelių transporto krovinių srautus (mažinant tuščią ridą) ir pasitelkiant skaitmenizacijos priemones (atitinkamai padidinamas transporto įmonių veiklos efektyvumas, sutrumpinamas darbuotojų darbo laikas, taupomos eksploatacinės išlaidos).
„Siekiant optimizuoti krovinių srautus tuščios ridos mažinimui ir išteklių taupymui, reikia paskatinti pervežimo sausumos transporto įmones įdiegti šiuolaikines transporto valdymo sistemas, kurios tiesiogiai prisidėtų prie tuščios ridos sumažinimo, t. y. GPS sekimo sistemą, kartu su transporto užsakymų valdymo sistema bei prieiga prie transporto biržų. Šių trijų skaitmeninių sprendimų įdiegimas leistų kiekvienam vilkikui net iki 30 proc. sumažinti tuščių reisų skaičių. Sumažinus vilkikų išskiriamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas bent 10 proc., per metus būtų sutaupoma 375 000 tonų CO2“, – komentuoja A. Kazlaukienė.