Įsivaizduokite: ilgai lauktų atostogų rytas ir, užuot sukus galvą, ar laiku atvažiuos taksi, arba ieškant laisvos vietos oro uosto automobilių stovėjimo aikštelėje, priešais jūsų namus nusileidžia elegantiška transporto priemonė, pasiruošusi nuskraidinti jus į oro uostą. Tai nėra fantastinė tolimos ateities vizija – tai besiformuojanti realybė, kurioje tobulėjantis transportas keičia mūsų keliavimo įpročius.
Nuo šurmuliuojančių didmiesčių centrų iki nuošalių paplūdimių ramybės – dirbtinio intelekto valdomas, greitesnis, naujoviškas transportas pakeis mums įprastas keliones. Transporto inovacijų asociacijos (TIA) vadovė Asta Kazlauskienė sako, kad, artėjant naujo transporto erai, labai svarbu suprasti, kaip šie technologiniai stebuklai gali pakeisti mūsų keliavimo įpročius, iš naujo apibrėžti mobilumą ir pakeisti nusistovėjusias visuomenės normas.
Dirbtinis intelektas (DI) autonominiame transporte yra esminis komponentas priimant sprendimus, suvokiant aplinką ir mokantis iš patirties, leidžiant transporto priemonėms tobulėti laikui bėgant. Be to, DI leidžia transporto priemonėms efektyviai bendrauti su kitomis transporto priemonėmis ir infrastruktūra, užtikrinant sklandų ir saugų eismą.
Autonominiai automobiliai: istorija ir ateities vizija
1939 m. pasaulis pirmą kartą išgirdo sąvoką „savaeigis automobilis“, kai amerikiečių automobilių gamintojas „General Motors“ pasaulinėje parodoje pristatė pirmąją autonominę transporto priemonę. Kelis dešimtmečius ši idėja buvo plėtojama ir tobulinama. Tačiau tikrasis proveržis įvyko visai neseniai. Iki 2010-ųjų metų vidurio investicijos į autonominius automobilius jau buvo įsibėgėjusios – didžiosios automobilių bendrovės, tokios kaip „Ford“, „Mercedes-Benz“ ir „BMW“, taip pat amerikiečių automobilių paslaugų bendrovė „Uber“ pradėjo investuoti milijonus dolerių į naujų savaeigių technologijų kūrimą.
Autonominės transporto priemonės pagrindą sudaro sudėtingas dirbtinio intelekto algoritmų, jutiklių, radarų, lazerių ir didelės raiškos kamerų tinklas. Šios sistemos veikia išvien, kad pajustų aplinką, interpretuotų duomenis, priimtų sprendimus ir atliktų veiksmus – gebėjimus, kuriems tradiciškai reikia žmogaus intelekto ir įsikišimo. Visa tai padeda išvengti avarijų, kurias sukelia žmogaus klaidos, skaičių. Taigi, kelionės taps saugesnės ir kels mažiau streso.
Savaeigiai automobiliai iš esmės pakeis mūsų požiūrį į tolimas keliones. Naktinės kelionės taps patogios ir lengvos, nes keleiviai galės miegoti, kol automobilis vairuos. Tai padarys keliones prieinamesnes ir atvers naujas atostogų planų galimybes.
A. Kazlauskienė teigia, jog vis daugiau ekspertų sutinka, kad ateitis, kai transporto sektoriuje dominuos savaeigis transportas, yra ne „ar“, o „kada“ klausimas.
Jau dabar „Google“ savarankiškai vairuojančių automobilių projektas „Waymo“ padarė didelę pažangą autonominių transporto priemonių srityje. Veikdama tam tikruose JAV miestuose, „Waymo“ siūlo autonominę pavėžėjimo paslaugą, kuri suteikia galimybę išbandyti, kaip gali vystytis mūsų kasdienės kelionės į darbą ir atgal. Šio projekto sėkmė gali reikšti ateitį, kai mes mažiau pasikliausime asmeniniais automobiliais važiuodami į darbą ir atgal, mažindami kelių spūstis ir keisdami požiūrį į transporto priemonių nuosavybę.
Ateities transporto priemonės
2012 m. buvo iškelta verslininko, milijardieriaus Elono Musko „Hyperloop“ – beoriame vamzdyje judančio traukinio ar paskirų kapsulių idėja. Kapsulės, vežančios keleivius arba krovinius per vakuuminius vamzdžius su mažomis oro pasipriešinimo ir trinties jėgomis, galėtų pasiekti itin didelį – net 1200 km/val. greitį. Šiuo metu net kelios bendrovės aktyviai atlieka testavimus, o 2021 m. liepos mėn. „Hyperloop“ startuolis „Swisspod Technologies“, bendradarbiaudamas su „École Polytechnique Fédérale de Lausanne“ (EPFL), pristatė pirmąjį Europoje veikiantį „Hyperloop“ testavimo įrenginį.
Vokietijos aviacijos bendrovės „Volocopter“ vizija – pakeisti keliavimo įpročius elektriniu oro taksi, siūlančiu veiksmingą ir ekologišką įprasto automobilio alternatyvą. „Volocopter“ – tai dvivietis orlaivis, kuris veikia įkraunamomis baterijomis, turi 18 sraigtų ir skrenda iki 110 km/val. greičiu. Šio projekto sėkmė rodo ateitį, kai įsėdimas į oro taksi taps tokiu pat įprastu dalyku, kaip ir įlipimas į automobilį. Žadama, jog pirmieji norintys šį oro taksi galės išbandyti jau kitais metais, Paryžiaus olimpinių žaidynių metu.
Dirbtinis intelektas pakeis ne tik transporto priemones, bet ir kelionių planavimo bei užsakymo etapus. Dabartinė autonominės aviacijos pažanga, visų pirma, nukreipta į pilotų darbo krūvio mažinimą, saugumo didinimą ir skrydžių efektyvumą. Naudodamos autonominius lėktuvus, oro linijos galės pasiūlyti lankstesnius ir dažnesnius skrydžių tvarkaraščius. Tai suteiks keliautojams daugiau lankstumo planuojant savo keliones.
Kelionių ateitis su dirbtiniu intelektu: personalizuotos patirtys ir efektyvumo garantas
Antanas Bernatonis, „Intelligent AI“ įkūrėjas, dirbtinio intelekto treneris ir „Genz.lt“ naujienlaiškio autorius, teigia, kad dirbtinis intelektas turės vis didesnę įtaką ne tik keliavimo būdams, bet ir kelionių industrijai apskritai. Vietoje kelionių gidų skaitymo, reklamų prigrūstų puslapių vartymo ir bandymo susirinkti rekomendacijas iš pažįstamų planuojant savo kelionę, mes galėsime gauti puikiai suplanuotas ir labai asmeniškai pritaikytas keliones vos per kelias minutes.
Įsivaizduokite, jog prabudus jūsų asmeninis virtualus asistentas jau yra suplanavęs kelionę, remdamasis ne tik bendromis rekomendacijomis ir populiariausiomis turistų pramogomis, bet optimizuodamas ją pagal jūsų specifinius skonius ir poreikius.
„Šiuo metu galime stebėti galybę projektų dirbtinio intelekto srityje. Dauguma jų kartais gali neakivaizdžiai gerinti kelionių patirtį. Pavyzdžiui, kompanija „Amadeus“ naudoja dirbtinį intelektą, kad pagerintų skrydžių paieškos tikslumą, sumažintų kelionės trikdžius ir pasiūlytų asmeninės kelionės rekomendacijas. Kitos aplikacijos, kurias galime naudoti kaskart patys sau gerindami kelionių patirtį: „ChatGPT“ ar „Bard“ – leidžia susiplanuoti asmeninę kelionę pagal jūsų norus ir poreikius. O išsirinkus patinkančius objektus, galima paprašyti įdomiausių istorijų apie vietas ir jas nusikopijavus į „Murf AI“ arba „ElevenLabs“ (tai yra teksto vertimo į balsą aplikacijos) – klausytis pasakojimų lyg turint virtualų gidą. Lietuvių projektas „RatePunk“ padeda palyginti kainas ir sutaupyti daugybę pinigų norint apsistoti“, – vardija pašnekovas.
Transporto inovacijų galimybės ir iššūkiai
A.Kazlauskienė sako, jog ateities transporto priemonės nėra tik technologijų revoliucija: jos taip pat gali sukelti didelių socialinių, ekonominių ir aplinkos pokyčių.
„Socialiniu požiūriu autonominės transporto priemonės žada padidinti transporto prieinamumą tiems, kuriems šiuo metu tai gali būti sudėtinga. Pagyvenę žmonės, neįgalieji arba tie, kurie negali vairuoti dėl kokių nors priežasčių, galės patogiau naudotis tiek visuomeniniu, tiek asmeniniu transportu Visgi, kalbant apie autonomines transporto priemones, dar turime daug neatsakytų klausimų – pradedant teisine baze, technologijomis, baigiant visuomenės požiūriu ir edukacija“, – pažymi TIA vadovė.
Taip pat verta paminėti ateities transporto priemonių poveikį aplinkai. Čia tvarumo aspektai gali pasireikšti įvairiomis formomis – nuo efektyvesnio energijos naudojimo, kaip yra su elektra varomomis transporto priemonėmis, iki mažesnio anglies dvideginio išmetimo, kaip su autonominiais automobiliais ir dronais. Naujovės transporto sektoriuje siūlo puikias galimybes sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, optimizuoti transporto efektyvumą ir mažinti spūstis miestuose.
A. Bernatonis sako, kad makrolygmeniu dirbtinis intelektas gali optimizuoti maršrutus avialinijoms ir laivams, dėl ko reikšmingai sutaupoma degalų ir sumažinamos išmetamosios dujos.
Mikrolygmeniu dirbtinis intelektas gali padėti vartotojams priimti aplinkai draugiškesnius kelionės sprendimus, teikiant informaciją apie skirtingų kelionės variantų išmetamų CO2 pėdsaką.
„O tolesnėje ateityje dirbtinis intelektas galės atlikti reikšmingą vaidmenį kuriant ir valdant naujas, ekologiškesnes keliavimo formas. Nes tai, jog sukūrėme lėktuvus ir automobilius, nuvežančius mus iš taško A į tašką B, yra žmogaus intelekto padarinys. Tai, jog tie lėktuvai ir automobiliai teršia gamtą, yra žmogaus intelekto ribotumo padarinys. Jei mes negalime to išspręsti, mums gali padėti dirbtinis intelektas“, – šypsosi A. Bernatonis.