Siekiant sumažinti naftos produktų vartojimą transporto sektoriuje kuriamas ir plėtojamas elektromobilių įkrovimo prieigų tinklas. Iki 2030 m. Lietuvoje turi būti įrengta 60 tūkst. elektromobilių įkrovimo prieigų, iš kurių 6 tūkst. – viešosios arba pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos.

Remiantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos informacija, iki 2030 metų savivaldybėse planuojama įrengti per 5000 elektromobilių įkrovimo prieigų, kurių numatoma galia per 184 tūkst. kW.

Krovos stotelių įrengimą planuojama iš dalies finansuoti ES fondų lėšomis. Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiuo metu numatyta skirti 36 mln. Eur iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF), šiomis lėšomis iš dalies bus finansuojamas ne mažiau kaip 3840 elektromobilių  įkrovimo prieigų įrengimas 42-ose savivaldybėse.

Vis dar gajus nepasitikėjimas elektromobiliais

Nors elektromobilių populiarumas Lietuvoje auga, tačiau nepasitikėjimas šia transporto priemone vis dar išlieka. Vienos iš priežasčių – nepakankamai išplėtota krovos stotelių infrastruktūra, netenkinantis įkrovimo greitis, didėjanti elektros kaina.

Elektromobilių įkrovimo tinklo vystytojo „Eldrive“ plėtros vadovas  Paulius Jankauskas pastebi, kad elektromobiliai dažnai sulaukia nepelnytos kritikos, dėl nepatogumo juos įkrauti, esą tai reikalauja papildomo laiko ir pastangų. Elektromobilio konceptas yra kitoks nei mums įprasto vidaus degimo variklio automobilio, kai degalų pylimas trunka vos keletą minučių, o tai atlikti galima tik tam tikruose taškuose, degalinėse. „Elektromobilio įkrovimo principas yra panašus kaip mobiliųjų įrenginių – mes juos krauname tada, kai dirbame ar miegame o elektromobilis stovi parkavimo aikštelėje“, – akcentuoja P. Jankauskas. Todėl prasminga įrengti aikšteles šalia prekybos, verslo centrų, prie viešbučių, sporto klubų, lankytinų vietų, būtent ten, kur žmonės leidžia darbo dieną arba laisvalaikį.

Trūksta teisingos konkurencijos

Kalbėdama apie automobilių įkrovimo stotelių įrengimą, Transporto inovacijų asociacijos (TIA) vadovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė pabrėžia: „Reikia sukurti teisingas konkurencijos sąlygas visiems rinkos dalyviams ir užtikrinti geriausią elektromobilių įkrovimo kainą paslaugų vartotojams.“ Jos teigimu, šiuo metu konkurso objektas yra tik stotelių kiekis ir kartais greitis, bet galėtų atsirasti ir kitų kriterijų, pavyzdžiui, galutinė kaina vartotojui.

Šiuo metu Lietuvoje yra registruotas 41 įkrovimo operatorius, galintis dalyvauti konkursuose, tačiau dalies savivaldybių įvykusių konkursų praktika rodo, kad operatorių parinkimas savivaldybių nustatytose teritorijose vykdomas labai skubiai, plačiai neviešinant ir nesiekiant pritraukti kuo daugiau dalyvių. Verslui praktiškai neįmanoma laiku gauti informacijos apie konkursą, jo terminas yra labai trumpas, pavyzdžiui, viena valanda. Tokiu būdu laimi dažniausiai vienas ir tas pats tiekėjas ir visas tiekimas ilgam atitenka vienam operatoriui.

„Tai kelia grėsmę konkurencijai ir gali lemti tendencijas dėl kurių nebūtinai išlošia galutinis vartotojas elektros kainos prieinamumo prasme. Taip pat dalyje savivaldybių paskelbtų konkursų praktikoje matome, kad ieškoma tik vieno operatoriaus visoms stotelėms operuoti. Konkurso išskaidymas į kelias dalis lemtų geresnę konkurenciją ir ne tokias rizikingas investicijas iš operatorių pusės“, – pastebi TIA vadovė.

Elektromobilių įkrovimo tinklo vystytojo „Eleport“, dirbančio tiek su privačiuoju, tiek su viešuoju sektoriumi, vadovas Kazys Pupinis teigia, kad operatorius yra linkęs dalyvauti savivaldos rengiamuose konkursuose, gali pasiūlyti tinkamą paslaugą, parinkti tinkamiausią ilgalaikį sprendimą. Tačiau, vadovo nuomone, adekvačių konkursų kol kas nebuvo: „Iki šiol kelių miestų rengiamų konkursų sąlygos galimai buvo iš anksto priderintos konkrečiam paslaugų teikėjui. Arba konkursas nebuvo vykdomas (vykdomas paslapčia, neviešinant), arba konkurso sąlygos buvo pateikiamos neadekvačios nederinant su daugiau operatorių, neįsiklausant, kaip veiktų kitas tinklas, kaip jis turėtų būti vystomas.“

Savivaldybių konkursų sąlygomis abejoja ir P. Jankauskas: „Jaučiame atsirandančias kliūtis dalyvauti savivaldybių skelbiamuose įkrovimo infrastruktūros įrengimo ir operavimo konkursuose, nes sąlygos lygiaverčiam konkuravimui nėra sudarytos tinkamai, dėl to siūlytume peržiūrėti kriterijus ir konkursų reikalavimus.“

Sulaukta Konkurencijos tarybos dėmesio

Kuriamos elektromobilių įkrovimo stotelių infrastruktūros plėtra sulaukė ir Konkurencijos tarybos (KT) dėmesio. Taryba nusprendė atlikti stebėseną ir išsiaiškinti, ar šiame sektoriuje nekyla konkurencijos ribojimų.

Pasak Konkurencijos tarybos pirmininkės pavaduotojos Medeinos Augustinavičienės, elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimo ir eksploatavimo rinkos Lietuvoje dar tik formuojasi, tačiau nekyla abejonių, kad jų plėtra ateityje bus labai aktyvi, nes, šalyje augant elektromobilių skaičiui, didėja ir poreikis turėti daugiau elektromobilių įkrovimo prieigų. Kitų šalių patirtis rodo, kad, sparčiai plėtojant elektromobilių įkrovimo infrastruktūros tinklą, gali atsirasti konkurencijos ribojimų.

„Šiuo metu institucijos ekspertai vykdo rinkos dalyvių, kitų suinteresuotųjų asmenų apklausas, renka papildomą informaciją, kurią išanalizavus bus galima nustatyti, ar šiame sektoriuje nekyla kliūčių konkurencijai. Surinkusi reikiamą informaciją ir nustačiusi galimas problemas, institucija pagal savo kompetenciją pasiūlys būdus, kaip būtų galima užtikrinti veiksmingą konkurenciją“, – teigia M. Augustinavičienė

Savivaldybės taiko skirtingą praktiką

K.Pupinis kaip teigiamą pavyzdį mini Kauną. Elektromobilių įkrovimo stotelių plėtrą mieste suplanuota vykdyti etapais iki 2030 m., remiantis bendru plėtros planu, kuris numato įrengti viešąsias elektromobilių įkrovimo prieigas 106 iš anksto nustatytose lokacijose.

Pirmasis etapas, apimantis 19 lokacijų, kuriose bus galima įrengti viešąsias elektromobilių įkrovimo stoteles, prasidėjo 2024 m. vasario 13 d. Šios lokacijos bus išnuomotos pagal elektroninio aukciono principą ir vykdomos per elektroninę aukcionų platformą. Aukciono metu dalyviai galės pasirinkti jiems tinkamas teritorijas pagal iš anksto nustatytas gaires. Dėl kiekvienos lokacijos bus varžomasi atskirai, o Tarybos sprendime bus nurodytas konkretus stotelių skaičius ir jų galios.

Šiaulių miesto savivaldybė konkursą skaidė į kelias dalis, taip sudarydama konkurenciją dėl mažesnių blokų.

Kaip teigia savivaldybės atstovas, pagal konkurso sąlygas, laimėtojas savo lėšomis įrengia įkrovimo stoteles bei visą reikalingą infrastruktūrą joms funkcionuoti ir teikia įkrovimo paslaugas 10 metų su pratęsimo galimybe. Taip pat tiekėjas atsakingas už įkrovimo paslaugų kainodarą. „Kitaip sakant, suteikiame galimybę tiekėjui parinktose vietose teikti viešąją elektromobilių įkrovimo paslaugą be jokių finansinių įsipareigojimų savivaldybei (netaikome nuomos mokesčio, nesikišame į kainodarą ir pan.).“ – pabrėžia savivaldybės atstovas.

ESO problemos – kainų kilimas ir galios rezervai

„Eleport“ vadovas pastebi ir problemų, kylančių su ESO. Visų pirma netenkina greitis, paruošiant sąlygas ir įrengiant reikiamą elektros įvadą. Taip pat reikėtų lankstesnio ir greitesnio proceso, kuris leistų išsiaiškinti esamus galios rezervus. „O svarbiausia, kad ESO ima ir padidina elektros galios mėnesinės dedamosios kainą – nuo 2024 metų 30 proc. (nuo 2,3 Eur už 1 kW  per mėnesį iki 3 Eur). Tai visiškai nesuprantamas sprendimas, neleidžiantis prognozuoti, kokios sąlygos bus kitais metais ar po 10 metų. Tai yra didžiuliai kaštai infrastruktūros išlaikymui tiek operatoriui, tiek bet kokiai įmonei, galbūt nuo seno turinčiai didesnius galingumo rezervus“, – pabrėžia K Pupinis.

Elektros tinklų pralaidumo problemą įžvelgia ir „Eldrive“ plėtros vadovas: „Natūralu, kad didžioji dalis esamos elektros tinklų infrastruktūros neturi arba turi nepakankamus galios rezervus, kurie reikalingi įkrovimo stotelėms, nebuvo galvojama, kad reikės tokių galingumų magistraliniuose keliuose ar miestų dalyse kur nėra vykdoma industrinė veikla. Todėl procesai įsirengti tinkamos galios elektros įvadą trunka ilgai, bei reikalauja labai ženklių investicijų. Tikimės jog greitu metu pradėsime kalbėti apie galios balansavimo sprendimus jau transformatorinėse ar lankstaus galios mokesčio taikymo mechanizmus, kas atpigintų įkrovimo paslaugos kainą galutiniam vartotojui.“

Artimiausi metai lemtingi

Artimiausi metai bus lemtingi  elektromobilių įkrovimo stotelių plėtrai, todėl svarbu, kad rinka būtų konkurencinga, operatoriai veiktų efektyviai ir užtikrintų patikimą paslaugos teikimą. Juk vartotojams svarbu, kad įkrovimas būtų prieinamas, pakankamai greitas, patogus ir ekonomiškas.

„Turime stengtis, kad būtų kuo geresnė kaina galutiniam vartotojui, kad žmonių nenugąsdintų augančios elektros kainos ir kad jie nebūtų demotyvuoti naudotis elektromobiliais“, – akcentuoja TIA vadovė R. Andziukevičiūtė-Buzė.